Oksana juokdamasi sakė, kad krepšinio žiūrove tapo iš reikalo, nors jai pačiai sportas yra svarbi gyvenimo dalis, mat pakelia nuotaiką ir suteikia energijos.
Kaip muzikos atlikėja išgarsėjusi O.Pikul-Jasaitienė dabar pagrindine savo veikla vadina grožio paslaugų verslą. Grožio namų savininkė vis dar lipa ant scenos, bet pasirodymai – jos pomėgis, o ne pagrindinis uždarbio šaltinis. Karštas interviu su O.Pikul-Jasaitiene apie jos santykį su sportu.
– Sporto rezultatai pasiekiami po alinančių treniruočių. O muzikos?
– Bet kurioje veikloje pastangos ir darbas lemia rezultatą. Pasitaiko itin talentingų žmonių, kuriems nereikia daug dirbti, bet kiti turi daug investuoti, kad pasiektų rezultatų. Manau, kad bet kurioje veikloje žmogus turi skirti dėmesio saviugdai ar vadinamosioms treniruotėms.
– Daugiau „sportuojate“ prie televizoriaus ar salėje?
– Visaip. Kadangi dabartinė veikla užima didžiąją gyvenimo dalį, o pagrindinis darbas yra penkerių metų sūnus Dominykas, sportuoju ne taip dažnai.
Šiltuoju laikotarpiu renkuosi sportą miške prie savo namų – bėgioju ir mankštinuosi.
Baru save, kad tam skiriu per mažai laiko. Labai mėgstu judėti, suaktyvinti kraujotaką ir pagerinti sau nuotaiką, nes mano kraujospūdis yra žemas, tad sportas man yra vienas būtinų geros savijautos elementų.
Kai turiu daugiau laiko, dirbu su treneriu sporto salėje.
– Ar atlikėjui būtinas fizinis pasirengimas?
– Neabejotinai. Man labai keista, kai scenos žmogus neinvestuoja į save – nei į gerą savijautą, nei į sveikatą, nei į bendrą vaizdą. Kad ir koks talentingas būsi, jei kvėpuosi prastai ir prastai atrodysi, auditorija atitinkamai reaguos.
– Kokį sunkiausią maratoną teko atlaikyti?
– Prieš pandemiją turėjau darbų maratoną – mažai miegodavau ir daug dirbdavau. Pasitaikydavo, kad keldavausi trečią nakties, dirbdavau iki keturių penkių popiet, po to šokdavau į automobilį ir skubėdavau į renginį, po kurio namo grįždavau ketvirtą ryto. Karantinas tą maratoną sustabdė.
– Dėl rezultatų sportininkai kartais naudoja draudžiamus preparatus. Koks muzikantų dopingas?
– Nemeluosiu, lašą šampano sykį ar kitą muzikantai paragauja. Tik dirbdama vizažiste neragauju nė lašo, nes tai trukdytų dirbti ir bendrauti su klientais.
– Komandinio sporto atstovai teigia, kad jiems lengviau, nes kai nesiseka vienam nariui, už jį gali atidirbti kiti. Ar muzikos grupėje irgi galioja šis principas?
– Vienas kito papildymas yra daug stipresnė jėga nei individualus naštos tempimas. Bet tai irgi priklauso nuo situacijos ir sąlygų. Kaip vizažistė daug metų dirbau viena, bet dabar subūriau didžiulę komandą, kuri ir piešia, ir šukuoja, ir apskritai viską daro. Todėl ir rezultatai geresni, ir pelno daugiau.
– Kaip greitai bėgate nuo jus persekiojančių gerbėjų?
– Kad nebėgame. Nusišypsome, nusifotografuojame, pasirašome, pabendraujame. Nebe tie laikai, kad reikėtų bėgti. Ir ne ta šalis.
– Kuriam sportininkui paskirtumėte dainą?
– Jau skyriau. Vyrui Simui per vestuves.
– Kurios sporto šakos varžybas labiausiai mėgstate žiūrėti?
– Gyvenimas taip sudėliojo, kad tenka žiūrėti krepšinį. Jį namie dažniausiai žiūrime – ar dėl to, kad žaidžia tėtis ir vyras, ar dėl to, kad Simas su sūnumi žiūri, tad ir man tenka užmesti akį.
– Tad provokuojantis klausimas – koks krepšio aukštis?
– Aukštis? Ta prasme?
– Na, krepšys yra iškeltas į tam tikrą nustatytą aukštį.
– Aaaaaa. Va, matote, net klausimo nesupratau. Klaustumėte apie šepetėlių ilgį, lūpų dažų sudėtį, medžiagas, kurias naudojame darbe. O šis klausimas – ne man.
– Ar, kaip ir beveik visi lietuviai, esate krepšinio trenerė? Juk juokaujama, kad Lietuvoje yra trys milijonai krepšinio trenerių, o kvailiausi sėdi ant suolo.
– Per krepšinio rungtynes aš esu sąžininga blynų kepėja, nes tada dažniausiai einu gaminti maisto, tvarkytis ir tik viena akimi žvilgteliu į tai, kas vyksta aikštėje.
– Ar seksas irgi yra sportas?
– Sakyčiau, kad taip, nes užsiimant seksu padažnėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, svoris krinta, mat sudeginama nemažai kilokalorijų, garantuojama gera savijauta.
– Kiek sportinių batelių per metus sunešiojate?
– Jie dabar labai madingi, tad daug turime, juolab kad vyras sportininkas Simas vis dar žaidžia Alytaus „Dzūkijoje“.
Natūralu, kad sportinius batelius keičiame, bet tai nėra mano mėgstamiausia avalynės rūšis.
– Su kuria sporto garsenybe labiausiai norėtumėte pavakarieniauti?
– Mano klientės dažniausiai yra moterys. Su jomis dirbu jau 16 metų, randu bendrą kalbą. Tad greičiausiai norėčiau pavakarieniauti su sportininke.
Neturiu vienos mėgstamos, niekada apie tai nesvarsčiau, bet man smalsiau ir šauniau būtų pavakarieniauti su įdomia sportininke nei su sportininku.
– Kuo papildytumėte olimpinių žaidynių programą?
– Vizažo varžybomis. Pavyzdžiui, galėtų būti rungtis, kas greičiau padažys akis ar greičiausiai priklijuos blakstienas. (Juokiasi.) Būčiau pagrindinė tokių varžybų žiūrovė, o gal net svarstyčiau apie galimybę jose dalyvauti. Lietuvos čempionate nuotakos makiažo rungtyje net laimėjau aukso medalį.
– Ar sportas yra menas?
– Profesionalus – taip. Dėl to, kad profesionalūs sportininkai kuria istoriją.
– Ar sutiktumėte su posakiu, kad svarbiausia dalyvauti, o ne laimėti?
– Žinoma. Lietuvos makiažo čempionate man irgi buvo svarbiausia dalyvauti. O rengiantis dalyvauti svarbiausia pasirengimas – ne rezultatas. Aš ne iškart atėjau ir nugalėjau. Dalyvaudama pirmąsyk užėmiau trečiąją vietą.
O tik antrą sykį, jau pasikausčiusi ir supratusi žaidimo taisykles, laimėjau auksą. Bet man pats dalyvavimas yra aukso vertės, o ne rezultatas. Žinoma, ir rezultatas paglosto širdį.
