Nepavyko Viktorijai pasimėgauti ir nėštumu. Vaikelio ji su vyru po vestuvių labai laukė ir džiūgavo, kai pagaliau pastojo. Tačiau netrukus prie džiaugsmo prisidėjo nerimas, ar viskas su mažyliu bus gerai.
9 nėštumo savaitę gydytoja ginekologė, atlikusi echoskopijos tyrimą, pasakė, kad matyti padidėjusi vaisiaus sprando vaiskuma (tai gali byloti apie įvairias anomalijas). Moteriai skirta gydytojų genetikų apžiūra.
Po trijų savaičių per pakartotinį echoskopijos tyrimą ginekologė jau nieko blogo nematė, bet visgi Viktorija išsiprašė, kad jai leistų pasitiktinti pas genetikus, kaip ir planuota – tikėjosi, kad po to bus ramiau.
Genetikai nieko baisaus nepasakė, bet dar nusiuntė nėščiąją vaikų kardiologės apžiūrai. Čia 16 nėštumo savaitę būsimoji mama išgirdo grėsmingų žinių: vaisiui įtarta kairiojo širdies skilvelio hipoplazija ir sudėtinga širdies yda.
19 savaitę būsimųjų tėvų laukė sunkiausias išbandymas: kelios su jais susitikusios gydytojos rekomendavo nėštumą nutraukti dėl vaisiais širdies ydos bei galimų kitų sutrikimų. Sakė, kad tokio vaiko gyvenimas bus labai sudėtingas, lauks ne viena širdies operacija, o sulaukus 21 m. bus reikalingas širdies persodinimas. Tėvus išleido į koridorių pasitarti.
„Aš vyrui pasakiau, kad bet kokiu atveju noriu gimdyti, ir jis man pritarė. Tiesiog vaikelis jau ilgai buvo su mumis, jis jau buvo gana didelis, tad man atrodė nesuvokiama, kaip galima tiesiog imti ir jo atsisakyti. Be to, nutraukus tokį vėlyvą nėštumą yra grėsmė, kad negalėsi susilaukti daugiau vaikų“, – atsiminė Viktorija.
Užbėgdami įvykiams už akių pasakysime, kad dėl savo priimto sprendimo moteris su vyru nepasigailėjo, nors su vaiko sveikatos problemomis tikrai susidūrė. Tiesa, su kiek kitokiomis, nei tos, kuriomis gąsdino gydytojai.
25 nėštumo savaitę Viktorija jau išgirdo kardiologės sveikinimus: tuo metu tyrimai rodė, kad širdies ydos nėra, yra tik nedidelė skylutė širdelės pertvaroje.
Būsimi tėvai atgavo viltį, kad viskas bus gerai, pradėjo pirkti naujagimiui skirtus daiktus. Tačiau nerimas vis dar liko, juolab, kad tyrimai rodė, kad yra per daug vaisiaus vandenų, Viktorijai teko ir gulėti ligoninėje.
Vos vaiko neprarado
Gimdymas netikėtai prasidėjo 34 savaitę – staiga nubėgo vaisiaus vandenys. Kaip tyčia vyro nebuvo namuose, tad moteris išsikvietė greitąją pagalbą.
Vaikelis pasaulį išvydo po ekstrinės cezario pjūvio operacijos. Jis buvo 49 cm ūgio ir svėrė beveik 2,5 kg. Medikai tuojau puolė juo rūpintis, iš karto norėjo išnešti, tik gydytoja anesteziologė šūktelėjo, kad vaikelį reikia duoti mamai pabučiuoti.
Tik po kelių valandų Viktorija sužinojo daugiau apie savo naujagimį. Jis buvo pervežtas į vaikų ligoninę, o popieriuose, kuriuos ji gavo pasirašyti, buvo nurodyta, kad jo virškinimo traktas iki galo neišsivystęs, jis neturi abiejų rankyčių nykščių, taip pat išangės.
Jam netrukus buvo atliktos kelios operacijos, siekant tinkamai suformuoti virškinamąjį traktą.
Tik nuo 2 mėnesių jis galėjo pradėti valgyti per burnytę, ne per zondą, ir mokėsi žįsti kaip naujagimis.
Be to, Denui diagnozuota plautinė hipertenzija. Vaikelis kelis sykius buvo pradėjęs dusti, tiesiog ėmė mėlynuoti mamos akyse. „Tai vyko, kai jis buvo man ant rankų, ir tai tikrai baisus jausmas – supranti, kad tuojau gali jo netekti“, – atsiminė Viktorija. Laimei, tuo metu ji buvo ligoninėje, taigi personalui pavyko jį atgaivinti.
Vieną sudėtingą ekstrinę širdelės operaciją medikai suskubo greitai atlikti sekmadienio vakarą (vienas specialistas dėl to atskubėjo iš namų). „Laimei, kad pagalba buvo suteikta laiku. Tą vakarą atsimenu kaip baisų sapną. Sėdėdama viena palatoje jau galvojau, kad mes jo neteksime. Po šios operacijos sūnus daug laiko praleido reanimacijoje, ir mes jį pamatėme tik po 3 savaičių – iki tol nebuvo leidžiama jo aplankyti“, – pasakojo Viktorija.
Po dviejų širdelės operacijų plautinės hipertenzijos diagnozė berniukui panaikinta – tai labai džiugu, nes ši liga labai apsunkina žmonių gyvenimą, jiems tenka vengti bet kokio didesnio fizinio krūvio.
Ir vėl bloga žinia
Iš savo 9 gyvenimo mėnesių daugiau nei pusę, tai yra, 5 mėnesius, berniukas praleido ligoninėje.
Netrukus jo laukia viena operacija, per kurią bus sujungtas žarnynas ir galutinai suformuotas jo virškinimo traktas (kol kas jis tegali tuštintis per specialiai suformuotą stomą, o vėliau viskas turėtų vykti įprastai).
Pastaruoju metu Denas leidžia laiką namuose, tik važinėja į reabilitacijas Santariškėse – jam ten skirtos mankštelės, ergoterapija ir panašūs užsiėmimai.
Kai tėvai jau buvau ramiau beatsikvėpiantys, vėl gavo blogų žinių – jo kaukolė blogai suaugusi, ji – tarsi lašo formos, ir bus reikalinga sudėtinga operacija. Jos neatlikus kaukolė spaustų smegenis. Tėvai vėl nerimauja ir laukia naujų vizitų pas gydytojus.
Iš kur pas mažąjį Deną tiek bėdų ir dėl ko jos visos atsirado, paaiškinimo kol kas nėra. Buvo atliktas išsamus genetinis tyrimas, kurio atsakymo tėvai dar laukia – gal paaiškės, kad dėl visko kaltas kažkoks genetinis sutrikimas.
Yra kuo pasidžiaugti
„Taip, mes nuolat dėl Deno jaudinamės ir nerimaujame. Bet kartu ir džiaugiamės, kad jį turime. Mus labai džiugina tai, kad jo, nors ir tiek daug iškentusio, tiek daug gulėjusio ligoninėse, raida nedaug atsilieka nuo jo bendraamžių – net ir gydytojai tuo stebisi. Jis labai mielas ir gudrus berniukas, mūsų kovotojas“, – sakė mama.
9 mėnesių Denas moka šliaužti, sėdėti, mokosi atsistoti, o su vaikštyne jau ir paeina. Labai domisi aplinka, daug čiauška sava kalba. Žaisliukus paimti jam sudėtingiau nei kitiems, kadangi neturi nykščių, bet jis jau atrado savų būdų, kaip galima tą padaryti.
Tėvai stengiasi nepasiduoti niūrioms mintims ir džiaugtis tėvyste.
„Jau ne kartą girdėjau komentarų, kad vyrai to neištveria ir moteris su tokiais vaikais palieka. Ir aš savo vyro pusiau juokais, pusiau rimtai klausiau, ar nesiruošia mūsų palikti. Jis sakė, kad tikrai ne – belieka to ir tikėtis“, – sakė Viktorija.
Na, o savo ir Deno sudėtingą istoriją, kurios baigtis dar neaiški, ji ryžosi atvirai papasakoti tam, kad žmonės žinotų, kokių sunkumų gyvenime būna. Visgi ir su jais galima kovoti ir dar rasti, kuo pasidžiaugti. Be to, gal paskaitę šią istoriją žmonės, kurie didelių bėdų neturi, bet vis tiek yra linkę skųstis gyvenimu, susimąstys apie tai, kad jų gyvenimas visai neblogas, ir nustos išgyventi dėl kiekvienos smulkmenos.
