Nors vyras nevadina savęs sportišku, judėti jis mėgsta ir stengiasi išmėginti įvairias sporto šakas. Tik ekstremalusis sportas grimzta į užmarštį, nes viršų ima baimė, o ne adrenalino poreikis.
– Daugiau sportuojate prie televizoriaus ar salėje?
– Skaičiuojant valandomis, žinoma, prie televizoriaus. Sportuoju kasdien, tačiau nuo sezono priklauso, kokią sporto šaką renkuosi.
Žiemą pirmadieniais ir trečiadieniais salėje žaidžiu tenisą, antradieniais ir ketvirtadieniais turiu funkcines fizinio rengimo treniruotes su nuostabiu treneriu Sauliumi Astrausku, o likusiomis dienomis – nelygu nuotaika. Dažniausiai savaitgaliais žaidžiu vieną kitą teniso mačą.
Vasarą renkuosi tenisą, paplūdimio tenisą, golfą, šiek tiek funkcinių fizinio rengimo treniruočių, daug važinėju dviračiu. Nesakau, kad esu labai sportiškas, bet sportuoti mėgstu.
– Ar laidų vedėjui reikia fizinio pasirengimo?
– Tie, kurie televizorių žiūri gulėdami ant sofos, sunkiai supras, ką reiškia būti laidų vedėju.
Čia – kaip žaisti žaidimą „Auksinis protas“: ant sofos žaisti lengviau nei jaučiant įtampą studijoje.
Dažniausiai filmuojame po dvi tris laidas per dieną ir tai gali užtrukti 12–16 valandų.
Neskaitant dar to, kad kartais reikia iki filmavimo važiuoti kelis šimtus kilometrų.
Pavyzdžiui, filmuotis važiuodavau iš Vilniaus į Palangą, tada 16 valandų dirbdavau, po to dar tris valandas praleisdavau kelyje namo. Todėl darbe užtrukdavau vos ne parą.
Tad fizinis pasirengimas būtinas. Nuo tokio krūvio pradeda skaudėti nugarą, atsiranda kitokių problemų, o sportas padeda jas išspręsti.
– Kokį sunkiausią maratoną teko atlaikyti?
– Yra buvę, kad antradienį filmavome interviu, trečiadienį ir ketvirtadienį – „Lietuvos balso“ laidas, penktadienį su kolega Jonu Nainiu vedėme vestuvių renginį, po to iš karto vykome groti į festivalį, o tuomet dar užsukome į klubą groti. Šeštadienį vedžiau dar vienas vestuves.
– Dėl rezultatų sportininkai kartais naudoja draudžiamus preparatus. Koks jūsų dopingas?
– Geriausias dopingas yra atlyginimas. Nemanau, kad kas nors gali geriau motyvuoti nei alga.
– Kiek daugiausia esate uždirbęs per dieną?
– Tikrai mažiau nei Selas – dainininkas Egidijus Dragūnas per vieną dieną.
– Kaip greitai bėgate nuo jus persekiojančių gerbėjų?
– Nebėgu. Čia yra vadinamoji antroji medalio pusė. Negali vaidinti, kad esi visų draugas, ir juo nebūti. Nebėgu nuo gerbėjų – mes susitinkame, bendraujame, rengiame susiėjimus su tinklalaidės žiūrovais.
Tie, kurie mane stebi socialiniuose tinkluose, prieina nusifotografuoti ar pakalbinti. Niekada niekam neatsakau.
– Kurios sporto šakos varžybas labiausiai mėgstate žiūrėti?
– Teniso ir futbolo.
– Kokia didžiausia jūsų iškovota pergalė komandai vadovaujant prie televizoriaus arba iš komentatoriaus tribūnos?
– Didžiausia savo pergale laikyčiau tai, kad išmokiau dabar jau šešerių sūnų Motiejų važiuoti dviračiu. Tada jam buvo treji su puse.
Krepšinio aikštėje bėgiojau valandą iš paskos, o paskui dar valandą verkiau iš džiaugsmo.
– Kurioje sporto šakoje geriausiai jaučiatės kaip dalyvis?
– Tenise. Bet laimėjimų neturiu, nesu dar toks geras žaidėjas – tik mėgėjas, nors dalyvauju beveik visur, kur mane pakviečia. Visada smagu dalyvauti ten, kur nuostabi kompanija.
– Ar seksas irgi yra sportas?
– Seksas yra darbas. Apskritai santykiai su žmogumi yra darbas – negali ateiti, bet kaip „pasportuoti“ ir išeiti. Turi įdėti pastangų.
– Kiek sportinių batelių per metus sunešiojate?
– Teniso – vienus. Jei grunto sezonas prasideda anksčiau, pasitaiko, kad ir senus pribaiginėju. Dar vienus sunešioju, skirtus bėgimui ir fiziniam rengimui.
Be to, sportinius batelius aviu ir laisvalaikiu.
– Su kuria sporto garsenybe labiausiai norėtumėte pavakarieniauti?
– Su šveicaru tenisininku Rogeriu Federeriu. Jis man atrodo nerealus bičas. Jau 39 metų, o tenisą vis dar žaidžia ypač gerai.
R.Federeris visada gerai nusiteikęs, sukūrė nuostabią šeimą. Norėčiau su juo susėsti prie vieno stalo ir pakalbėti apie tai, kaip jaučiasi ir ką mąsto žaisdamas Vimbldono finale, kaip nusiramina, kaip susikaupia žaidimui, kaip siekia tikslo, kaip nekreipia dėmesio į skausmą, kaip save motyvuoja keltis, eiti ir ką nors daryti.
– Kuo papildytumėte olimpinių žaidynių programą?
– Kuo nors, kuo dabar domisi jaunesnioji karta.
Pavyzdžiui, vandens aitvarais ar vandenlentėmis – kokia nors ekstremaliojo sporto šaka. (Į 2020-ųjų Tokijo olimpinių žaidynių, kurios dėl koronaviruso pandemijos buvo nukeltos į 2021 metus, programą įtrauktos tokios ekstremalios sporto šakos kaip sportinis laipiojimas, banglentės, riedlentės.)
Pats irgi anksčiau plaukiojau vandenlente, bet pardaviau savo lentą, nes labai bijau traumų.
Ekstremalus ir jėgos sportas man vis dar labai patinka, bet yra tam tikra amžiaus riba, kai baimė pranoksta norą ekstremaliai sportuoti.
– Ar sutiktumėte su posakiu, kad svarbiausia – dalyvauti, o ne laimėti?
– Tai priklauso nuo amžiaus. Mano sūnus, kai kieme su draugais skaičiuoja rezultatą, sako: „Lygu. Aš laimiu.“ Tokio amžiaus vaikams labai svarbu ne tik dalyvauti, bet ir laimėti.
Bet ateina kitas laikas ir mano amžiaus žmonėms jau svarbu tik dalyvauti, o ne laimėti, nes dalyvauji dėl draugijos.
