Du kartus per savaitę į eketę neriantis gelbėtojas – apie pavojus ant ledo ir labiausiai jį sukrėtusias akimirkas

Kaunietis ugniagesys gelbėtojas Artūras Petrovas įsitikinęs, kad ypač dabar, kai siaučia koronavirusas ir žmonės turėtų būti kuo labiau užsigrūdinę, praverstų maudynės lediniame vandenyje. Pats jis į eketę kiekvieną žiemą neria du kartus per savaitę.

Ugniagesys gelbėtojas ir naras A.Petrovas nepraleidžia progos pasinerti į eketę nedėvėdamas specialaus naro kostiumo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ugniagesys gelbėtojas ir naras A.Petrovas nepraleidžia progos pasinerti į eketę nedėvėdamas specialaus naro kostiumo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ugniagesys gelbėtojas ir naras A.Petrovas nepraleidžia progos pasinerti į eketę nedėvėdamas specialaus naro kostiumo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ugniagesys gelbėtojas ir naras A.Petrovas nepraleidžia progos pasinerti į eketę nedėvėdamas specialaus naro kostiumo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ugniagesys gelbėtojas ir naras A.Petrovas nepraleidžia progos pasinerti į eketę nedėvėdamas specialaus naro kostiumo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ugniagesys gelbėtojas ir naras A.Petrovas nepraleidžia progos pasinerti į eketę nedėvėdamas specialaus naro kostiumo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ugniagesys gelbėtojas ir naras A.Petrovas nepraleidžia progos pasinerti į eketę nedėvėdamas specialaus naro kostiumo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ugniagesys gelbėtojas ir naras A.Petrovas nepraleidžia progos pasinerti į eketę nedėvėdamas specialaus naro kostiumo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ugniagesys gelbėtojas ir naras A.Petrovas nepraleidžia progos pasinerti į eketę nedėvėdamas specialaus naro kostiumo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ugniagesys gelbėtojas ir naras A.Petrovas nepraleidžia progos pasinerti į eketę nedėvėdamas specialaus naro kostiumo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Mar 14, 2021, 2:17 PM

Kol Lampėdžio ežerą, Nemuną ar Kauno marias būna sukaustęs ledas, sveikuoliai skuba pasinerti į eketes. Tokį patį pomėgį turi ir Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos 4-osios pamainos vadas A.Petrovas.

Ši komanda išsiskiria tuo, kad joje dirba narai.

A.Petrovas į ledinį vandenį lenda ne tik kai tenka treniruotis, gelbėti nelaimėlius, bet ir savo malonumui.

Panoro tapti gelbėtoju

Gelbėtojas pasakojo, kad yra baigęs Lietuvos sporto universitetą. Po to tarnavo Viešojo saugumo tarnybos Pirmajame pulke.

Kartą pamatęs, kaip į įvykio vietą vyksta ugniagesiai gelbėtojai, jis nusprendė persikvalifikuoti.

Nuo 2000-ųjų kaunietis pradėjo dirbti ugniagesių komandoje, kuri gelbėja skęstančius žmones ar ieško skenduolių.

„Per pirmuosius pusantrų metų teko ieškoti ir ištraukti 19 skenduolių, kaip dirbti, mokė vyresni kolegos. Tada baigiau ir specialius ugniagesiams rengiamus narų kursus“, – pasakojo vyras.

Karantinas įpročių nepakeitė

Ugniagesiai gelbėtojai narai nuolat turi treniruotis, palaikyti gerą formą. A.Petrovas jau nuo vaikystės į vandenį neria ir savo malonumui ir tai daro ne tik vasarą.

„Žiemą du kartus per savaitę lendu į eketę. Anksčiau, iki karantino, tai darydavau su bendraminčiais, „ruoniai“ nardydavo Kauno mariose, Nemune ar Lampėdžio ežere. Dabar tai tenka daryti nesibūriuojant“, – pasakojo A.Petrovas.

Prieš nerdamas į ledinį vandenį jis 45 minutes lėtai bėgioja, kad kūnas sušiltų, bet nepervargtų. Tada neria į eketę, kurioje reikia išbūti 1–3 minutes.

„Per šį laiką kvėpavimas tampa normalus, kūnas išskiria adrenaliną. Toks stresas prilygsta skiepų dozei. Tai ypač aktualu dabar, nes kūnas užsigrūdina, nebaisios tampa įvairios infekcijos ar peršalimo ligos“, – aiškino gelbėtojas.

Iš tėvo nelaimės nepasimokė

Toks nuolatinis grūdinimasis padeda ir darbe.

A.Petrovas puikiai prisimena, kaip pirmą kartą teko ieškoti nuskendusios moters. Pavasarį, ledui jau nutirpus, sveikuolė plaukiojo Lampėdžio ežere.

Paprastai ji nuplaukdavo iki seklesnės vietos, atsistojusi joje pailsėdavo. Bet tą kartą tos seklumos, matyt, neužtiko ir nuskendo. Gali būti, kad neapskaičiavo savo jėgų ar kūną sutraukė mėšlungis.

„Sudėtingiausia buvo tai, kad ant kranto laukė jos vyras ir du vaikai“, – prisiminė A.Petrovas.

Gelbėtojui ne kartą teko įsitikinti, kad žmonės nepasimoko iš kitų klaidų. Sykį paskambinusi pagalbos paprašė moteris. Ji sakė, kad matė, kaip vieno pakaunės tvenkinio ledu ėjęs vyras staiga paniro po juo ir, matyt, paskendo. Atvykus prie tvenkinio ir nardant po ledu skenduolio kitiems narams rasti nepavyko. Sukdamas vis didesnius ratus po vandeniu A.Petrovas staiga ant dugno pamatė cigarečių pakelį, paskui batą, striukę, o likus 50 metrų iki kranto ir patį nuskendusį vyrą.

„Jis, matyt, bandė irdamasis po ledu pasiekti krantą. Bet tai padaryti neįmanoma net fiziškai labai stipriam žmogui.

Ant kranto tuo metu sėdėjusi moteris dejavo, kad štai kaip neatsargiai kažkas pasielgė, gerai, kad jos vyras Algutis miega namuose.

Bet paaiškėjo, kad nuskendo būtent jos sutuoktinis.

„Likimo ironija, bet tame pačiame tvenkinyje tuo pačiu metų laiku prieš kelerius metus nuskendo ir to vyro tėvas“, – pasakojo A.Petrovas.

Žvejai linkę rizikuoti

Dar viena žmonių grupė, kuri neretai pakliūva į bėdą, yra žvejai. Kartą vyras paprašė pagalbos, nes buvo įsitikinęs, kad išėjęs žvejoti nuskendo jo 70 metų tėvas.

„Nuvykus prie to vandens telkinio buvo matyti, kad prie kranto ledas jau buvo pradėjęs tirpti. Ieškomas vyras buvo nupjovęs prie vandens augusį beržą, nuvertęs jį į vandenį ir kamienu nusliuogęs iki tvirtesnio ledo.

Paskendo norėdamas pagauti karosiukų“, – liūdną atvejį prisiminė A.Petrovas.

Pastarąsias kelias žiemas meškeriotojai kėlė mažiau problemų.

„Storas – 30 centimetrų – ledas Kauno marias buvo sukaustęs užpernai. Tada, jau pavasarėjant, nemažas pulkas žvejų ėjo ant jo meškerioti. Ledas buvo tvirtas, tačiau po kelių valandų, vėjui pasisukus, prie kranto jis aptirpo. Žvejai bijojo ant jo lipti, todėl juos grupelėmis pargabenome į krantą valtimi“, – pasakojo A.Petrovas.

Šiemet gelbėtojams narams rimto darbo ieškant nuskendusių žmonių dar nebuvo. Bet netrukus ledas ant vandens telkinių taps plonas ir trapus, todėl ugniagesiai gelbėtojai tam ruošiasi, treniruojasi nardyti po ledu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.