„Sunkiausia yra ne dirbti taip vadinamame reaktoriuje, kur šusdamas neperšlampame chalate turi padėti dūstantiems ir mirštantiems. Sunkiausia tai, kad valstybė, o konkrečiai Vilniaus miesto apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, mane verčia rinktis: jei dirbu gydytoju su COVID-19 pacientais, negaliu bendrauti su savo dukra“, – teigė R.Kvietkauskas.
Dar 2020 m. pavasarį pirmojo karantino metu gydytojui vaikų mama beveik 3 mėnesius visiškai neleido bendrauti su dukra. Ji teigė, kad medikas dėl tikimybės, kad perneš viruso užkratą, yra pavojingas ne tik dukrai, bet ir kartu gyvenantiems jos seneliams, kurie dėl savo amžiaus ir ligų yra padidintos rizikos grupėje.
„Ilgą laiką net teismai dangstė motiną, savavališkai nutraukusią mano ryšius su dukra“, – teigė R. Kvietkauskas.
Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, tiek Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė motinos elgesį pripažino tinkamu ir atsisakė skirti jai baudą už tai, kad nesilaiko 2012 m. nustatytos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos.
Visgi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šių metų kovo 3 d. panaikino visus žemesnių instancijų sprendimus bei už netinkamą elgesį motinai skyrė 100 Eur baudą, mokėtiną tėvo naudai. Be to, šio teismo sprendime teigiama: „Teisėjų kolegija konstatuoja, kad karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų teisinių santykių, išskyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo.“
Vadinasi, motina neturėjo pakankamo pagrindo nepaisyti seniau nustatytos R. Kvietkausko ir vaiko bendravimo tvarkos.
Pasak R.Kvietkausko, nors 100 Eur kompensacija už 3 mėnesiams atimtą bendravimą su vaiku – neadekvati, tačiau ji jam labai svarbi bent jau morališkai. Visgi jis nesuprantąs, kodėl tam, kad pasiektų bent minimalų teisingumą, savo prigimtinę teisę būti tėvu turėjo įrodinėti net Aukščiausiame teisme.
Nors pasiekti moralinę pergalę po metų bylinėjimosi ir pavyko, ja pasidžiaugti teko neilgai. Paskelbus antrąjį karantiną, motina pakartotinai ėmė bylinėtis, siekdama nutraukti R. Kvietkausko bendravimą su dukra antrojo karantino metu.
Pirmos instancijos teismas motinos pretenzijas sausio mėnesį pripažino nepagrįstomis, tačiau ji šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka.
Iš štai prieš savaitę R. Kvietkauskas sulaukė Vilniaus apygardos teismo smūgio: teisėjas Alvydas Barkauskas priėmė nutartį, pagal kurią gydytojo ir dukros bendravimas, kol nesibaigs karantinas, vyksta tik telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; atsižvelgiant į dukros norą, galimi trumpalaikiai iki 2 valandų pasivaikščiojimai lauke, laikantis visų saugumo reikalavimų, kurie nustatyti LR Sveikatos apsaugos ministro rekomendacijomis.
Pašnekovo teigimu, šitaip teisėjas nusispjovė tiek į LAT išaiškinimą, tiek į Teisingumo ministerijos bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos oficialią poziciją.
Darbas arba vaikas?
„Teisėjo A.Barkausko priimta nutartis byloja, kad gydytojo profesija – kliūtis bendrauti su vaiku. Išeina, kad turėsiu rinktis: arba padėti ligoniams, ar išlaikyti ryšį su dukra. Ir tai – šiuo pandemijos metu, kai Lietuvoje ypatingai trūksta medikų! Ką jau kalbėti apie tai, kad vaikų ryšys su tėčiais jau seniai institucijų visai nevertinamas“, – dėstė R. Kvietkauskas.
Pridūrė, kad teisėjas neatsižvelgė net į tai, kad jis, kaip daugelis medikų, gruodį bei sausį buvo paskiepytas abiem „Pfizer“ vakcinos dozėmis.
Balandžio 8 d. priimtoje nutartyje teigiama, kad šiuo metu institucijų ir mokslininkų dar nėra nei patvirtinta, nei paneigta, kad paskiepyti asmenys, nors patys ir nejaučia simptomų, negali ir toliau platinti ligos.
Tačiau medikas cituoja tyrimus, kad prieš pusantro mėnesio mokslininkai patvirtino, jog COVID-19 skiepai ne tik mažina tikimybę susirgti ar sirgti sunkia ligos forma, tačiau mažina ir riziką platinti virusą kitiems asmenims.
„Teisėjas šiems mokslo įrodymams lieka aklas ir kurčias, todėl darau išvadą, kad jis yra antivakseris“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė R. Kvietkauskas.
„Nesuprantu, iš kur šiam teisėjui, akivaizdžiai nesiorientuojančiam medicinoje, tiek drąsos priiminėti su COVID-19 plitimu susijusius sprendimus, nepakvietus į bylą jokių ekspertų. Gal tokia bravūriška drąsa dėl to, kad mūsų teisėjai už savo sprendimus neneša jokios atsakomybės?“, – apmaudą liejo gydytojas.
Lrytas.lt paprašė situaciją pakomentuoti ir vaikų mamos, tačiau ji tą padaryti atsisakė, tik prasitarė, kad yra labai pavargusi dėl jau kone dešimtmetį besitęsiančių nesutarimų su buvusiu vyru.
Teisėjai savo priimtų sprendimų žiniasklaidai nekomentuoja.
Ar medikai nebijo dėl savo artimųjų?
Lrytas.lt taip pat pasidomėjo, kaip su savo šeimomis šiuo metu bendrauja kiti su COVID-19 dirbantys medikai – juk pandemijos pradžioje buvo kalbėta, kad jie kraustosi gyventi atskirai nuo savo šeimų, bijodami užkrėsti namiškius.
Santaros klinikų Covid-19 Reanimacijos poskyrio vyresnysis gydytojas Albinas Kalimavičius paaiškino, kad tokios kalbos nepagrįstos, medikai gyvena tokius pačius gyvenimus, kaip ir visi žmonės, ir po darbo grįžta namo pas artimuosius.
„Prieš pandemijos Lietuvoje pradžią buvo girdėti kalbų, kad gydytojams gali tekti izoliuotis nuo savo šeimų, tačiau pasirodė, kad tokio reikalo nėra. Praktika rodo, kad mūsų darbe naudojamos apsaugos priemonės tikrai veiksmingos ir užkratas jų neįveikia, be to, dabar mes jau ir paskiepyti. Sakyčiau, kad medikui didesnė tikimybė COVID-19 užsikrėsti parduotuvėje ar visuomeniniame transporte, o ne darbe. Žinoma, gydytojai, kaip ir visi žmonės, dabar turi būti atsargūs ir riboti kontaktus, tačiau perdėtai nerimauti jų šeimų nariams nėra reikalo“, – aiškino A.Kalimavičius.
