Kai vaikų darželio darbuotojos atsisakė vykdyti motinos pageidavimą ir apskundė ją Vaikų teisių tarnybai, Dorota Swiercz ryžosi pagalbos kreiptis į žiniasklaidą.
„Nežinau, galbūt tas kreipimasis yra didžiausia mano gyvenimo klaida, antrą kartą vargu ar tam ryžčiausi, tačiau tuo momentu nebežinojau, ką daryti, išsigandau, kad Vaikų teisių tarnyba atims iš manęs Barteką“, – pareiškė D.Swiercz.
Vos per kelias dienas Bartekas tapo Lenkijos įžymybe, apie jį ėmė rašyti respublikinė žiniasklaida, dėl reportažų ėmė varžytis televizijos kanalai.
Teismas ne tik atmetė skundą, jog D.Swiercz prastai prižiūri ir auklėja Barteką, bet ir pripažino, jog mama daro viską, kad jos vaikas būtų laimingas.
Mama atnešė patvirtinimus, jog su Barteku nuo pat mažumės lankėsi pas įvairių sričių specialistus, o vardą vaikui leido pasikeisti patarta seksologų ir psichiatrų.
Lemiamas tapo garsiausio vietos seksologo, profesoriaus Stanislawo Dulkos patvirtinimas, jog kelerius metus stebėjo minėtą vaiką ir neturi abejonių dėl jo translytiškumo.
Tai reiškia, jog pagal biologinius požymius vaikas yra mergaitė, tačiau pagal psichinę pajautą – berniukas.
Profesoriaus teigimu, biologinio ir psichinio lyties tapatumo problemos žmonėms dažniausiai iškyla trijuose gyvenimo etapuose: esant 3–5 metų, brendimo metu ir maždaug apie 32 gyvenimo metus.
Draudimas pasirinkti savo lytį esą gali sukelti pyktį, agresiją, savęs bei kitų žalojimą ir net nenorą gyventi.
S.Dulka patarė D.Swiercz leisti Zosiai persivadinti Barteku ir rengtis berniukams skirtais drabužiais, neatmetant galimybės, kad vėliau jis vėl tapatinsis su moteriškąja lytimi. Profesorius taip daryti patarė ištyręs, jog pašauktas Zosios vardu vaikas reaguoja dideliu pykčiu ir ašaromis, o Barteko vardas jį nuteikia pozityviai.
D.Swiercz papasakojo, jog Bartekas iki vienų metų buvo idealus vaikas, ramus, nekaprizingas, naktį gerai miegantis ir leidžiantis pailsėti mamai. Po to prasidėjo problemos – drabužių plėšimas nuo savęs, agresija prieš save ir kitus vaikus, isterijos.
Gydytojai ėmė įtarti autizmą, tačiau niekas nenustatė tikslios neramaus elgesio diagnozės.
Viskas pasikeitė po to, kai trejų metų Zosia paprašė mamos ją vadinti Barteku ir rengti berniukų rūbais.
Pavadintas Barteku vaikas tapo ramesnis, linksmesnis. Jo būklė pablogėdavo vaikų darželyje, nes tiek auklėtojos, tiek kiti vaikai atsisakė Zosią šaukti Barteku.
Vaikas kiekvieną rytą ėmė kelti isterijas protestuodamas prieš vežimą į darželį, o ten ėmė muštis su tais mažyliais, kurie jį pavadindavo Zosia.
Mama parašė prašymą vaikų darželio direktorei, kad darbuotojai Zosią vadintų Barteku, tačiau ši ne tik atsisakė, bet ir apskundė mamą Vaikų teisių tarnybai.
Tačiau JAV koncerno „Discovery“ valdomos televizijos TVN reportaže Barteko istorija buvo nupasakota kaip normalus, medikams senokai žinomas translytiškumo atvejis.
O štai valstybinės televizijos TVP reportažas juodino vaikui vardą leidusią pasikeisti mamą, kuri esą suklydo prisiklausiusi žalingos vakarietiškos LGBT ideologijos.
„Užsipuolimai labai skaudina mane, tačiau tikiu, kad Dievas myli mano vaiką taip, kaip ir visus kitus“, – vylėsi D.Swiercz.
Moteris prisipažino ilgai nenorėjusi susitaikyti su mintimi, jog Zosia pavirto Barteku, tačiau konsultacijos su medikais bei matymas, kad vaiką džiugina buvimas berniuku, jos abejones panaikino.
Mama neslepia baimės dėl Bartekui mokykloje bei gatvėje iškilsiančių problemų. Jau dabar Bartekas patiria sunkumų vyrų tualete, nes nori reikalą atlikti stačias, tačiau to nesugeba padaryti ir nervinasi.
Mama neslepia ir vilties, kad vaikas brendimo metu panorės vėl būti moterimi.
D.Swiercz gauna patarimų iš kitų panašius vaikus auginančių tėvų, todėl planuoja rašyti knygą apie savo patirtį auginant translytį vaiką.
Barteko atvejis vis dėlto sukiršino net Varšuvos medikus. Kitas garsus seksologas, profesorius Zbigniewas Lewas-Starowiczius sukritikavo D.Swiercz sprendimą pakeisti vaiko vardą.
Profesorius pareiškė, jog su lyties keitimu būtina palaukti iki pilnametystės, nes translyčių asmenų nuomonė gali keistis brendimo metu. Tokiai nuomonei nepritarė psichiatrė bei seksologė Aleksandra Robacha.
Pastaroji pareiškė turinti didelę patirtį su tokiais pacientais ir įsitikino, jog vienintelis būdas jiems padėti yra leisti pasirinkti savo lytį nepaisant, ar tai kitiems patinka, ar ne.
Šios medikės bei jai pritariančių kolegų tvirtinimą sukritikavo katalikiškos pakraipos tinklalapio redaktorė Božena Nykiel. Ji priminė atvejus, nutikusius JAV bei Vakarų Europoje, kai po lyties keitimo operacijų vėliau žmonės nusižudė, nes norėjo, bet nebegalėjo atgauti ankstesnės lyties.
Tačiau kur kas daugiau translyčių asmenų pakelia prieš save ranką dėl to, jog jiems nebuvo leista vadintis ar tapti tuo, kuo jaučiasi.
Šešiametis Bartekas jaučiasi laimingas, kai mama leido jam vadintis berniuku ir nuvedė į kitą vaikų darželį. Ten visi jį vadina Barteku.
