Kai Vaida Latvijos sostinėje Rygoje varžėsi konkurse „Misis visata 2009“, su gyvenimo draugu verslininku Tomu Petroniu (47 m.) augino beveik dvejų metų dukrą Urtę.
Moters sūnui Arnui iš pirmosios santuokos tuomet buvo 15 metų, dabar atžalai – jau 28-eri. Arnas baigė studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, savarankiškai gyvena, dirba. Urtei dabar 13 metų.
Grožio konkurso laimėtojos asmeniniame gyvenime didelių pokyčių neįvyko – nors po konkurso net astrologė Palmira Kelertienė laukė Vaidos ir jos širdies draugo Tomo vestuvių, puotos taip ir nebuvo.
„Po konkurso kelti dar vienos šventės nenorėjau“, – nusijuokė pašnekovė.
Palmira vestuvių tikėjosi dėl to, kad Vaida ir Tomas gimę tais pačiais metais, tą patį mėnesį ir tą pačią dieną. Tokie sutapimai astrologiškai nėra atsitiktiniai – tai rodo, kad jiems lemta būti kartu.
„Palmira sakė, kad mes nebe pirmą gyvenimą esame kartu, gal dėl to poreikio tuoktis nėra. Abi Tomo dukros, mano sūnus – suaugę, jau jų vestuvėse reikia dalyvauti“, – juokėsi V.Ragėnaitė.
Nors juodu gyvena kartu, tuoktis nemato prasmės. Ir vieno, ir kito pirmosios šeimos iširo, tiek Vaida, tiek Tomas anuomet tuokėsi bažnyčioje. Jei planuotų dar kartą eiti prie altoriaus, jie turėtų nutraukti bažnytines santuokas, bet to nedarys.
Vaida labai domisi istorija, papročiais, tad vien iš pagarbos senosioms tradicijoms jau negalėtų puoštis balta vestuvine suknele. Juk tokį drabužį gali rengtis tik nekaltos pirmąkart tekančios merginos, todėl jau kartą ankstyvoje jaunystėje tekėjusi moteris brangina tradiciją ir savo patirtį.
„Įsigilinę į papročius matome, kad vestuvės – nekaltos mergaitės vaidmuo. O man, 47 metų moteriai, yra kitų vaidmenų“, – paaiškino Vaida. Be ankstesnės patirties nebūtų ir to, kuo V.Ragėnaitė gali džiaugtis dabar.
Būdama motinystės atostogose Vaida sulaukė modelių agentūros pasiūlymo dalyvauti grožio konkurse „Misis visata 2009“. Dukters Urtės auginimas jai buvo vienas malonumas, nes motina spėjo ne tik suktis apie vaiką, bet ir mėgo tapyti, skaityti, lankytis renginiuose.
O modelio darbo patirties V.Ragėnaitė įgijo būdama 21 metų ir augindama pirmąją atžalą – ji sėkmingai įveikė didžiulę darbuotojų atranką, kurią rengė kailių salonas „Nijolė“.
Vaida dirbo pardavėja-konsultante, demonstravo kailinius, kaip modelis susipažino su choreografija, vizažo paslaptimis. Todėl kvietimas dalyvauti renginyje, skirtame ištekėjusioms moterims, jos neišmušė iš vėžių. Vaida į tai pažiūrėjo kaip į pramogą, prasiblaškymą nuo kasdienės rutinos. Mintis apie gražuolės karūną jai buvo šmėstelėjusi nebent vaikystėje.
„Tas konkursas tebesitęsia, dėl to smagu. Prieš mane grožio karūna pasipuošė Latvijos atstovė, po manęs – Suomijos. Vėliau „Misis visatos titulas iškeliavo į Venesuelą Pietų Amerikoje, Azijos šalis.
Kai peržiūriu šio konkurso lentelę, malonu rasti Lietuvos vėliavą ir savo pavardę. Nors konkurso metu niekas nei vardu, nei pavarde nevadino, visą tą laiką buvau Lietuva“, – prisiminė tituluota gražuolė.
Vaida šio konkurso karūną namuose pasidėjo atokiame kampelyje, ji nėra visiems matomoje vietoje. Nors vilnietė turi galimybę kaip viešnia vykti į „Misis visatos“ konkursus, niekur taip ir nebuvo išvykusi.
„Nebekeliavau, nes man buvo gana tos pramogų ir grožio industrijos patirties. Turėjau galimybę užsiimti tuo, kas man labai patinka“, – patikino šiuo metu disertaciją iš menotyros srities rašanti V.Ragėnaitė.
Vaida netgi retai prisimena buvusią grožio šventę, nes ji labai nutolo nuo to, ką moteris veikia dabar.
Tiesa, kai nuo konkurso „Misis visata 2009“ praėjo dešimtmetis ir ši data buvo netoli Vaidos gimtadienio, ji sąmoningai pasidarė sau šventę – su artimaisiais atšventė gimimo dieną ir paminėjo dalyvavimo konkurse sukaktį.
„Gyvenu eilinį gyvenimą, todėl ir dalyvavimas grožio konkurse – jau nutolęs įvykis, nors tuo metu man suteikė daug patirties, juolab kad nebuvau iš pramogų ar grožio pasaulio“, – tikino pašnekovė.
Iki konkurso „Misis visata 2009“ vilnietė dirbo finansų įmonėse, Vilniaus Gedimino technikos universitete buvo baigusi finansų inžinerijos magistro studijas.
Kai susilaukė dukters ir laimėjo gražiausios visatos moters titulą, nutarė imtis vestuvinių ir proginių suknelių verslo, nes tuo metu ir jai pačiai reikėjo puoštis dalyvaujant renginiuose, ir tokie drabužiai buvo paklausūs.
Bet Vaida įsitikino, kad tai – sezoninis verslas, nes vestuvės ir kitos šventės daugiausia rengiamos vasarą. Todėl beveik pusę metų salonas būdavo uždarytas. Vaida pardavė verslą, o pati vis dažniau į rankas paimdavo teptuką.
V.Ragėnaitė baigė Raimondo Savicko dailės mokyklą. Domėjimasis menu vis augo – 2013-aisiais ji įstojo į Vilniaus dailės akademiją studijuoti menotyros.
„Kai sūnus rinkosi studijas, pirmąkart susidūriau su tuo, kad studijų programos labai pasikeitusios nuo tų laikų, kai baigiau mokyklą“, – apie tai, kad ji ir sūnus kone kartu tapo studentais, užsiminė V.Ragėnaitė.
Dviejų vaikų mama Dailės akademijoje menotyrą studijavo dieniniame skyriuje kartu su dvidešimt metų jaunesniais bendramoksliais. Ji nesijautė nepritapusi, nes meno disciplinas dažnai renkasi individualybės, kurioms nerūpi šėlti vakarėliuose.
„Su bendramoksliais bendravau lygiai kaip su sūnumi. Bendrą kalbą pavyksta rasti tuomet, kai kitam jauti pagarbą ir nesijauti pranašesnis“, – patikino moteris.
Įstojusi į nemokamą vietą Vaida ketveriems metams pasinėrė į meno studijas, net buvo išvykusi pagal studentų mainų programą studijuoti į Varšuvos universiteto Dailės istorijos institutą.
Jai bestudijuojant menotyrą sūnus užsiminė, kad Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute renkamas magistrantų kursas, yra laisvų vietų. Vaida susigundė – įstojo į Europos studijų magistrantūrą. Dienomis tituluota gražuolė studijavo menotyrą, o vakarais – Europos studijas.
Vieni mokslai pasitarnavo kitiems – įgijusi menotyros bakalauro diplomą Vaida įstojo į doktorantūrą ir disertacijai pasirinko temą, susijusią su politikos įžvalgomis mene.
„Žvelgdama į visiems žinomą lietuvių dailininko Kanuto Rusecko paveikslą „Pjovėja“ pamačiau, kad jame labai daug politinių simbolių, ir pradėjau apie tai rašyti. Mano dėstytoja šį darbą įvertino labai gerai ir paskatino toliau tęsti temą doktorantūroje“, – pasakojo ginti mokslo darbą besirengianti V.Ragėnaitė.
Vaidai pakanka doktoranto stipendijos, todėl apie kokius nors kitus darbus ji nebesvarstė, nebesiblaškė. Be to, tituluota gražuolė dirbti negalėtų ir dėl to, kad nemažai laiko praleidžia archyvuose, bibliotekose.
