Birželio 10-ąją žinomam išeivijos lietuviui R.Mieželiui sukako 90 metų. Dėl koronaviruso pandemijos jis buvo priverstas didelio susibūrimo nerengti.
Kai R.Mieželis pasiskiepijo nuo koronaviruso, ėmė planuoti, kur švęs gimtadienį. Vilniaus senamiestyje gyvenantis vyras užsakė šventei restoraną netoli namų – šalia Valdovų rūmų esančiame Valdovų sode.
R.Mieželis su vaišes ruošusia įmone „Taurakalnis“ suderino šventinį valgiaraštį, į kurį įtraukė svarbiausią patiekalą – lietuviškus cepelinus. Sukaktuvininkas ir pats juos mėgsta, šis patiekalas patinka ir ilgamečiam jo draugui V.Adamkui.
Dar kai V.Adamkus ėjo prezidento pareigas, R.Mieželis kviesdavo jį su žmona Alma į svečius ir vaišindavo namuose virtais cepelinais. Todėl primindamas buvusių susitikimų tradiciją sukaktuvininkas pirmiausia šiuo skanėstu norėjo pamaloninti draugą, nors jam gydytojai patarė vengti riebaus maisto. Bet tokia proga V.Adamkus padarė išimtį ir šiek tiek nusižengė medikų draudimui.
R.Mieželis nesulaužė tradicijos ir gimtadienio nenukėlė, nors birželio 10-oji nebuvo savaitgalis.
„Dėl karantino nesukviečiau gausaus draugų būrio. Susirinkome vakarienės su šeimos nariais ir dar prisidėjo prezidentas V.Adamkus“, – pasakojo R.Mieželis, kuris į gimtadienio vakarienę pakvietė trylika svečių.
Tarp jų buvo sūnus Raimundas iš Kolumbijos ir Vilniuje gyvenantis įsūnis Danielius su šeimomis, o Meksikoje įsikūrusi duktė Gilanda su vaikais ir anūkais tą vakarą sukaktuvininką pasveikino iš kompiuterio ekrano.
Vienas svečių šventės kaltininko pasiteiravo, ar jis kada nors svajojo, kad 90-ąjį gimtadienį švęs Lietuvoje, ir dar Gedimino kalno papėdėje?
1944 metais į Vakarus pasitraukęs ir 1998-aisiais į tėvynę grįžęs R.Mieželis nė gražiausiame sapne tokio scenarijaus nebuvo sapnavęs, todėl šventė pranoko bet kokius lūkesčius. Vyras jautėsi pamalonintas likimo, jog garbingą sukaktį galėjo paminėti tėvynėje su artimaisiais ir draugais.
„Labai maloniai mus priėmė ir restorano, ir Valdovų rūmų šeimininkai – truputį gąsdino lietus, tad galėjome švęsti ne tik lauke, bet ir pereiti į Valdovų rūmų rūsius“, – įspūdžiais dalijosi R.Mieželis.
Sukaktuvininką pradžiugino ne tik senokai nematyti artimieji bei draugai, bet ir dovanos.
V.Adamkus bičiuliui įteikė specialų ženklą su išgraviruotu savo parašu ir palinkėjo stiprios sveikatos bei pasauliui pagaliau nugalėti koronavirusą, kad galėtume pradėti ramiai gyventi. Į vakarienę prezidentas atvyko be žmonos, nes ji nekaip jautėsi, norėjo likti namuose, todėl perdavė geriausius sveikinimus.
„Pagrindinė dovana – kad svečiai atėjo, o kas negalėjo, siuntė sveikinimus net iš Pietų Amerikos. Man tai buvo maloniausia“, – dėmesiu džiaugėsi vyras.
Vienoje ministerijoje dirbanti R.Mieželio bičiulė Lidija Bajarūnienė (49 m.), su kuria jis pažįstamas nuo darbo Prezidentūroje laikų, kai ji dar buvo žurnalistė, padovanojo knygų, be kurių Raimundas negali būti nė dienos, ir išvyką į Birštono kurortą.
R.Mieželis tuo labai džiaugėsi ir vylėsi, jog įkalbės savo draugą kadenciją baigusį prezidentą su žmona vykti kartu į labai išgražėjusį Birštoną. Juk sukaktuvininkui norisi kuo daugiau laiko praleisti su senais bičiuliais, su prezidentu dar vykti ir į itin abiejų mėgstamo krepšinio rungtynes Kauno „Žalgirio“ arenoje.
„Per gyvenimą buvo laiko daug ką nuveikti. Man tai maloniausia. Bet kai Lietuva buvo okupuota ir mes gyvenome Vakaruose, niekada nebūčiau pamanęs, kad devyniasdešimtmetį švęsiu prie Gedimino kalno ir šventėje galės dalyvauti nepriklausomos Lietuvos prezidentas V.Adamkus.
Su juo susitikome Vokietijoje, lietuvių pabėgėlių stovykloje Kemptene, o vėliau Čikagoje. V. Adamkus buvo mano bendražygis kuriant lietuvių studentų organizaciją „Santara-Šviesa“, kuri iki šiol sėkmingai gyvuoja, Lietuvoje ir JAV lietuvių respublikonų partijos veikloje. Artimai bendraujame jau labai ilgai“, – pažintį vertina buvęs patarėjas.
R.Mieželis nemoka skųstis gyvenimu, nors ir nebuvo lengva susitaikyti su žmonos Dalios netektimi: „Ji 2017 metais išėjo į geresnį pasaulį.“
Po žmonos mirties R.Mieželis iš Floridos, kurioje praleido šešerius metus dėl jos gydymo, grįžo į Vilnių visam laikui. Už Atlanto jam būtų trūkę aktyvios lietuviškos veiklos, lietuviškos spaudos, naujausių knygų, bendravimo.
Sprendimu gyventi Vilniuje išeivijos lietuvis labai džiaugiasi, nes čia viskas pažįstama ir vienatvės nejusti. Juk čia vyras turi draugų, o prieš dvejus metus sutiko ir artimą draugę Lidiją, kuri padeda kasdienybėje ir su kuria malonu praleisti laiką.
Juodu mėgsta pasivaikščioti Rotušės aikštėje, lankytis kavinėse, restoranuose.
„Labai gerai jaučiuosi Vilniuje, dėl to ir gyvenu čia. Galėčiau gyventi ar Pietų Amerikoje, ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet nenoriu. Čia daug įdomesnis, malonesnis gyvenimas“, – įsitikinęs R.Mieželis.
Jis yra gyvenęs ir dirbęs JAV, Kolumbijoje, Venesueloje, Argentinoje. O gyvendamas Monake vadovavo bendrovėms, kurios turėjo fabrikų Italijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje.
„Esu ir daug keliavęs, tačiau gyvenimas Lietuvoje daug įdomesnis“, – dar kartą patvirtino R.Mieželis.
Garbaus amžiaus sulaukęs Amerikos lietuvis nesiskundė sveikata, atvirkščiai, džiaugėsi, kad pavyko išvengti pavojingo koronaviruso. Bet labiausiai pradžiugino svečių linkėjimai ilgai gyventi ir perkopti šimto metų ribą.
Tad geros nuotaikos pagautas Raimundas, turintis keturis anūkus ir penkis proanūkius, planuoja ir 100-ąjį gimtadienį atšvęsti netoli Gedimino pilies.
Galima tikėtis, jog pasaulio negandos nebesutrukdys R.Mieželio vaikams, anūkams ir proanūkiams atvykti į jo mylimą Lietuvą.
