Lina sako, kad puošnios suknelės nebedomina – panešiojo, ir gana, šis etapas jau baigėsi. Tik viena raudona suknia, kuria vilkėdama praėjusiais metais šventė jubiliejų, kabo spintoje, o kitas padovanojo. Padovanojo ir karūną, su kuria vis pozuodavo fotosesijoms – vėliau matė, kad ją mielai nešioja vaikai.
Pakeitė Lina ir veiklos pobūdį – seniau ji buvo savotiška būrėja, konsultavusi žmones gyvai arba per „skaipą“, be to, reguliariai važuodavo į Vokietiją prižiūrėti senelių.
„Vokietijos neliko dėl pandemijos – reiktų skiepų, testų, o aš šių dalykų nepripažįstu. O konsultacijų atsisakiau, nes pavargau klausytis žmonių bėdų ir problemų – juk visiems, kurie į mane kreipdavosi, kažkas būdavo negerai – kam darbe, kam su žmona ar su meiluže. Būna, ir dabar kažkas kreipiasi, bet greižtai atsisakau – tiesiog neturiu jėgų tų vargų klausytis. Tačiau noras kažkuo rūpintis liko, ir dabar savo meilę atiduodu dekoratyviniams paukščiams“, – dėstė Lina.
Tiesiog naršydama internete atkreipė dėmesį į įdomius naminius paukščius, jais pasidomėjo ir ėmėsi jų auginimo. „Vieną kitą porelę įsigijau, paskui už pinigus, kurie buvo likę po mano knygelės pardavimų, nusipirkau 100 vietų inkubatorių, ir tada jau įsivažiavau“, – pasakojo Lina.
Iki tol namie ji su vyru laikė tris šunis, maždaug dešimtį vištų ir kelis dekoratyvinius balandžius, kuriuos naudodavo fotosesijoms. O dabar sparnuotųjų augintinių namie per 50 – skaičiuojant tik suaugusius, nes mažųjų augintinių skaičius nuolat kinta.
Tai auksiniai fazanai, putpelės, kalakutai, Sevastopolio (kitaip – skudurinės) žąsys, įvarios dekoratyvinės vištos – patarškos (kitaip – perlinės vištos arba pentardos), bramos, šiurpės, šilkinės vištos.
„Seniau žinojau, kad būna kažkokių dekoratyvinių vištų, ir tiek. O pasidomėjęs sužinai, kad jų – keliasdešimt rūšių, pačių įvairiausių ir įdomiausių – ir feisbuko grupėse nemažai žmonių, kurie tuo domisi, jas perka ar parduoda. Atradau tarsi naują pasaulį, apie kurį iki šiol nežinojau“, – sakė Lina.
Dabar ji kelis kartus pirko dekoratyvinių vištų kiaušinių po 1 Eur, juos perino inkubatoriuje, o paūgėjusius viščiukus pardavė po 3,5-4 Eur, taigi išeina iš šio pomėgio ir šį tą uždirbti. Tiesa, kol kas nedaug, o rūpesčio nemažai.
„Reikia vis lėkti prie inkubatoriaus, kiaušinius vartyti, nupurkšti, išsiritusiems viščiukus tai lesalo duoti, tai agurką patarkuoti, tai narvelį pavalyti ar vandenį pakeisti. Užtat kaip smagu stebėti, kaip iš kiaušinių kalasi ir ritasi paukšteliai, kurie būna be galo mieli“, – pasakojo Lina.
Ji pripražįsta, kad yra pradedančioji dekoratyvinių paukščių augintoja, kartais dar trūksta žinių, bet žmonės feisbuko grupėse paprastai negaili patarimų. Štai neseniai ji liūdėjo, kai įsigijo kalakutų kiaušinių, bet iš 10-ies išsiritusių paukštelių 4 greitai nugaišo. Feisbuke sužinojo, kad taip nutikę veikiausiai dėl to, kad kiaušiniai buvo giminingų tėvų.
Lina apie paukščius pasakoja su entuziazmu ir meile. Bet juk kartais mylimiems augintiniams tenka nukirsti galveles, kad galėtų juos suvalgyti? Moteris patikino, kad savų paukščių mėsos niekuomet nevalgo. Jei atsiranda koks nereikalingas gaidys, verčiau jį feisbuke kažkam padovanoja, o ne nugalabys. Vištos gyvena tol, kol miršta sava mirtimi (paprastos kaimiškos vištos pas ją paprastai išgyvena 5-6 metus).
Užtat kiaušinių augintinės prideda tiek, kad Lina ne tik artimuosius, bet ir kaimynus bei pažįstamus apdalija. Kalakučių kiaušiniai labai skanūs. Na, o fazanus augina tiesiog dėl grožio.
Teko paaukoti Palangą
Suaugę paukščiai dienas leidžia sode aptvaruose, kuriuos sumeistravo nagingas Linos vyras, nakvoja tvarte, kuris iki šiol stvėjo apytuštis.
Rūpesčio ir nuolatinės priežiūros jiems reikia nemažai, taip pat reikia ir specialių pašarų, kreidos, vitaminų bei mineralų. Lina sako, kad rytą atsikėlusi kai pradeda eiti per paukščius, daržus ir gėlynus, tai tik vėlų vakarą, apie 22 val., grįžta namo, trumpam prisėda prie kompiuterio, o tada miega kaip užmušta, kol išaušta nauja darbų kupina diena.
„Truputį gaila, kad, turėdama butą Palangoje, kurioje man taip patinka, šiemet jame taip ir neapsilankiau (dabar jame leidžia laiką dukra). Na, bet juk nebegaliu palikti ūkio. Kai pernai vasarą išvykau į Palangą, tai ir agurkai liko nerauginti, ir uogienės nevirtos – šiemet visu tuo pasirūpinsiu. Ką gi, tapau tikta kaimiete“, – sakė Lina.
Visgi jos tikros kaimietės ji neprimena – augintiniais rūpintis dažnai traukia vilkėdama iš Kinijos parsisiųstais sportiniais kostiumais, kurie iš tolo šviečia linksmais 3D piešiniais.
