– Ar turite susikūrusi savaitgalio tradicijų?
– Mano vasaros savaitgaliai labai skiriasi nuo rudens ir žiemos – šiltuoju sezonu visos dienos sukasi apie vestuves ir visos jos skirtingos.
Šaltuoju metu aš savaitgaliais mėgaujuosi: vėlai keliuosi iš patalų, kartais net pusryčiauju lovoje, daug skaitau, galėčiau visą dieną praleisti skaitydama be sąžinės graužaties.
Sekmadieniais būtinai įsijungiu serialą „Puaro“, čia būtinas savaitgalio atributas, nepaisant to, kad kai kurias serijas jau esu mačiusi po tris kartus.
Kartais apsilankau koncerte ar nueinu į teatrą. Tiesiog kokybiškai tinginiauju.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Man neįmanoma apie darbą negalvoti. Ypač šiais laikais, kai kiekvienas esame pasiekiami tokiu dideliu skaičiumi kanalų. Nuotakos, klientai man kartais rašo nepaisydami nei savaitės dienos, nei valandos.
Norėdama bent savaitgaliais išvengti galvojimo apie kitų žmonių šventes esu išjungusi telefone pranešimus, kad nereaguočiau į juos.
Turėtų būti skirtas laikas darbui, kaip ir visam likusiam pasauliui.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Pasibaigus rimtajam vestuvių sezonui leidžiu sau savaitgalį pramogauti: išeiti pavakaroti su draugais, pasikviesti svečių, pažiūrėti gerą filmą ar pažaisti stalo žaidimus bendraujant.
– Šeštadienio rytą ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Darau tai, ko norisi. Jei atsikeliu anksčiau – išeinu pabėgioti ar pasitiesiu jogos kilimėlį ir pasveikinu kelis kartus saulę, net jei jos danguje plika akimi nematyti.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Tiksliai žinau, ką veiksiu visą vasarą net po metų, dvejų. Jūs neįsivaizduojate, kokia man prabanga ir malonumas nežinoti, ką veiksiu prabudusi.
Liepos mėnesį apie tai labai svajojau. Atsikelti ir negalvoti, kas dar nepadaryta, nespręsti svetimų problemų, klausyti savo organizmo, pasikalbėti su sūnumi Vytautu, mylimu žmogumi Eimantu apie viską, kas tik šauna į galvą.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Pižama ir chalatas yra mano mėgstamiausi rūbai. Dar šilti, minkšti treningai. Žiemą – vilnonės kojinės.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Miegui ir skaitymui.
– Mėgstate ilsėtis viena, su šeima ar draugų būryje?
– Nebijau būti viena, net nejungiu muzikos – kuo tyliau, tuo geriau. Su šeima namuose turime savo zonas, būname lyg ir atskirai, bet kartu.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodama, tvarkydamasi, skaitydama, žiūrėdama televizorių?
– Dažnai manęs klausia, kaip pavyksta susitvarkyti su stresu. Kurį laiką atsakydavau, kad padeda joga ir kvėpavimas. Bet dabar turiu naują įžvalgą: niekas taip neramina nervų kaip indų ir grindų plovimas. Išbandykite.
Skaitymas ir sportas padeda atsijungti nuo darbų, perkelia mintis kažkur kitur. Įtraukianti knyga leidžia pamiršti ne tik problemas, bet ir laiką. Yra buvę, kad rytą pradedu skaityti knygą ir pamirštu net pavalgyti, turiu užsistatyti žadintuvą, kad nepamirščiau ką nors padaryti, žiūriu, jau vakaras.
Vandens sportas irgi veikia taip pat. Kai esi bangose su banglente, nėra kada galvoti apie neatsakytus laiškus, nes turi stengtis nenusisukti sprando.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Visi išvardyti laiko leidimo būdai man tinka. Turiu daug pomėgių, niekada negalėčiau pasakyti frazės: oi, nėra ką veikti...
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Pasakysiu atvirai: skrydžiai mane vargina. Daug mano kelionių yra susijusios su darbu. Jei randu laiko ilgesnėms atostogoms, mėgstu iškeliauti į ilgesnę kelionę, bet ten dažniausiai irgi nusėdu kokioje vienoje vietoje, nesidraskau, nebandau pamatyti visko, kas žymėta kaip lankytinos vietos.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai pasilepinate?
– Man virtuvėje nelabai sekasi. Itin retai nustebinu namiškius patiekalais. Darysiu tai, kai išeisiu į pensiją.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Buitis man neatrodo labai poetiška, bet šį bei tą ir savaitgaliais patvarkau. Visada laukiu įkvėpimo. Taip jo belaukiant šią vasarą svetainėje buvo vienas nuvalytas langas, kitas – ne.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Kartais pasvajojame su Eimantu apie gyvenimą kaime, ramybę, pomidorus šiltnamyje ir vištas. Kol kas viskas tik svajų lygmeniu.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Be abejo. Su visais, ne tik su bendradarbiais. Savo atostogų, kelionių įspūdžiais visada dalijuosi ir socialiniuose tinkluose. Rašau savotiškus kelionių dienoraščius, tada daugiau pati atsimenu, daugiau parsivežu.
– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Be telefono, be kompiuterio, be triukšmo. Daug vandens ir saulės, skanaus maisto, popietės kokteilis, daug vaikščiojimo pėsčiomis.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Abu man tinka.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudama?
– Aš nesu išlaidi. Dažniau keliauju su kuprine nei su dideliu daiktų prikrautu lagaminu. Mėgstu neplanuotus maršrutus ir jų pokyčius pagal nuotaiką.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Nelipant iš lovos.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Jų buvo daugybė, net nežinau, apie kurį pasakoti. Vienas įsimintiniausių – mūsų pirmas pasimatymas su Eimantu Kijeve. Iki to laiko nebuvome susitikę gyvai. Grįžome ne tik visapusiškai pažinę Ukrainos sostinę, bet ir su naujomis vienodomis tatuiruotėmis.
Įvairių trumpų pabėgimų yra buvę ir daugiau. Kadangi Eimantas gyveno Londone, draugystės pradžioje buvome sutarę matytis bent kartą per mėnesį ir vis kitame Europos mieste.
Kiek nori, tiek ir yra gyvenime romantikos. Viskas priklauso nuo mūsų pačių.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Kai už lango neaišku kelintą dieną lyja, svajoju apie savaitgalį prie vandenyno.
Kai atsibundi, kieme smėlis, lėtai pusryčiauji, visur vaikštai basomis, pamiršti veidrodžius ir šukas, darai, ką tik užsimanai, miegi popiečio miego, kas vakarą eini palydėti saulės.
