Menininkė pasakojo mėgstanti kažką sukurti iš to, ką randa pakeliui iš namų į savo studiją, iš paprastų nemokamų medžiagų, į kurias visuomet galima pažvelgti kitokiu žingsniu. Pavyzdžiui, pavasarį sudėliojo paukštį iš alyvų.
Rudenį jai vis rūpėjo kažką sukomponuoti iš lapų. „Atsimenu mokyklines rudenėlio šventes, kur kažką darydavome iš obuolių, kitų rudens gėrybių, bet ten viskas atrodydavo nelabai kūrybiškai – man norėjosi tai pakelti į kitą lygį. Sykį, žiūrint į nukrintusius lapus, man jie pasirodė tarsi besitariantys tarpusavyje, ir taip atsirado kompozicija „Suokalbis““, – sakė Jolita.
Savo mozaikas iš lapų ji vadina savotiška terapija, kuria užsiima savo malonumui, bet visgi įkelti į socialinius tinklus jos darbai sulaukia nemažo žmonių dėmesio ir komplimentų.
Paskutinis didelio susidomėjimo sulaukęs jos darbas buvo šachmatininko portretas. „Praėjusį savaitgalį buvo labai geras oras, ėjome su vyru pasivaikščioti, norėjosi pamatyti ir rudeniškų ženklų, kurie įkvėptų kūrybai. Kai Bernardinų sode pamačiau tą vyrą, laukiantį savo varžovo šachmatų partijai, man tas jo laukimas pasirodė labai gražus, rudeniškas ir panorau jį įamžinti“, – pasakojo menininkė.
Pirmiausia ji šachmatininką nufotografavo, o sekančią dieną skyrė portreto iš lapų komponavimui – tam prireikė maždaug 10 valandų. Visą darbą reikia atlikti per vieną dieną, mat lapai greitai džiūsta ir pasikeičia. Didžiąją laiko dalį užėmė jų fragmentų dėliojimas – kadangi spalvų pasirinkimas nėra didelis, o lapai trapūs, tenka kruopščiai paplušėti, kol pavyksta išgauti norimą vaizdą.
Labiausiai Jolitą nustebino žmonių reakcijos, kurių sulaukė, įkėlusi šachmatininko atvaizdą į socialinius tinklus. „Norėjau sukurti rudenišką vaizdą, bet nesistengiau tiksliai atvaizduoti portreto, todėl labai nustebau, kad žmonės tuojau tą vyrą atpažino, pradėjo rašyti, kad su juo yra žaidę šachmatais. Dabar ir aš žinau, kad tai – Stanislavas, ir net žinau istorijų apie jo suloštas šachmatų partijas“, – nusišypsojo Jolita.
Susiję straipsniai
Daug menininkės darbų, pavyzdžiui, žmonių portretai iš augalų, žemės ar maisto produktų, yra neilgaamžiai – jie nuvysta, nubyra ar net būna suvalgomi. Visgi šachmatininko portretą ji pasistengs išsaugoti, jį apliejusi epoksidine derva.