– Ar turite susikūrusi savaitgalio tradicijų?
– Jei tik nebūnu suplanavusi kur nors išvykti, užsiimu mėgstama veikla – sodininkauju.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Apie darbą galvoju visuomet, net ir atostogaudama, net ir per Kalėdas keldama šampano taurę, nes darbas man – malonumas.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Penktadienio vakarai nelabai skiriasi nuo kitų savaitės dienų. Grįžusi iš susitikimų su klientėmis vakarieniauju, leidžiu laiką sode, skaitinėju, studijoje kuriu naujus modelius.
– Šeštadienio rytą ilgai vartotės lovoje ar kaip įprastai mankštinatės?
– Šeštadieniais lovoje ilgai nesivartau, nors ir norėčiau. Bet gaila tuščiai praleisto laiko. Keliuosi aštuntą valandą, o miegoti einu vėlai – gerokai po vidurnakčio. Juokauju, kad jei kurią dieną nueisiu anksti miegoti, pradės snigti padangomis. Mano močiutė sakydavo: „Nemiegok ilgai, vaikeli, jaunas dienas pramiegosi.“ Tad ir bijau tas jaunas dienas pramiegoti.
Mane į priekį veda grožis. Manau, reikia atsikelti, gal sode koks naujas gėlės žiedelis pražydo.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Taip, galvoju. Jeigu draugai būna pakvietę į svečius ar turiu bilietus į koncertą, o tai paprastai jau žinau prieš savaitę, mąstau, kuo pasipuošiu. O jeigu žinau, kad laiką leisiu namuose, tai galvoju, kokius augalus sodinsiu, ką buityje turiu sutvarkyti.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Namuose mėgstu vaikščioti su džinsais, marškinėliais ir sportiniais bateliais, kad būtų patogu ir nebijočiau dirbdama išsitepti.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Sodui, tvarkymuisi, kūrybai, kulinariniams eksperimentams.
– Mėgstate ilsėtis viena, su šeima ar draugų būryje?
– Įvairiai. Man labai patinka vienai laiką leisti savo sode, bet taip pat patinka būti draugų būryje. Ir tai renkuosi ne pagal nuotaiką ar sezoniškumą. Viskas priklauso nuo situacijos.
Manęs neveikia nei dargana, nei lietus, nei sniegas. Mano širdyje visada šviečia saulė. Savo nuotaiką reguliuoju pati ir ji visada būna pakili.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodama, tvarkydamasi, skaitydama, žiūrėdama televizorių?
– Geriausiai pailsiu sodininkaudama. Televizorius manęs nejaudina. Man gaila laiko prie jo sėdėti.
Jeigu kas nors sakytų, Audrute, padovanok man savo televizorių, tai tą pačią akimirką tai padaryčiau. Be jo tikrai išgyvenčiau.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Galėčiau rinktis bet ką iš pasiūlytų variantų, gal išskyrus sporto varžybas. Aš šiek tiek atitrūkusi nuo sporto.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Ne, išvykusi į užsienį mėgstu ten pabūti ilgiau – savaitę, dvi. Man gaila laiko nuskridus tuoj pat grįžti atgal. Esu aktyvaus poilsio mėgėja. Galiu nueiti trisdešimt kilometrų per dieną apžiūrinėdama įdomybes ir nepavargstu.
Visada į priekį veja vienas tikslas – kuo daugiau pamatyti. Kai pastarąjį kartą su dukra Aine (36 m.) lankėmės Italijoje, per didžiausius karščius lipome į aukštą kalną norėdamos pasigrožėti vaizdais. Abi buvome labai patenkintos.
Gulėjimo po palme per atostogas nepripažįstu.
Anksčiau, kol dukros buvo mažytės, apsistodavome gražiuose viešbučiuose ir įsitaisydavome paplūdimyje. Kažkoks siaubas. Tada nusprendėme, kad tai visiškai ne mums. Pastaraisiais metais keliones įprastai organizuoja mano dukra Martyna (27 m.), dabar jau ir Ainė pradėjo.
Tai jos man ir sako: „Mamyte, kelionė bus suplanuota taip, kad tau net fotografuoti neliks laiko, nes kiekviena sekundė bus užimta.“ Tai pasako, kokios mūsų kelionės yra intensyvios. Ir kai grįžtame, atrodo, kad išvykusios buvome ne savaitę, o mėnesį. Įspūdžių prisigeriame kaip kempinės.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai palepinate save?
– Gaminu labai įvairius patiekalus. Patinka eksperimentuoti. Na, o obuolių pyragas – man duona kasdieninė, ypač vaisių sezono metu. Dėl vienos savęs niekada negaminu. Man užtektų duonos riekelės su sviestu ir druska. Bet kadangi kas antrą dieną vykstu į Vilnių, prigaminusi du krepšius maisto juos vežu savo dukroms. O kai jos man parašo: „Mamyte, tu pati geriausia“, ištirpstu ir dar daugiau gaminu.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Grindų plovimą. Nuo mažens nemėgstu šito darbo. Ir nelabai dėl to išgyvenu, nes yra šeimininkė, kuri namus išvalo. Dar labai nemėgstu kompiuteryje valyti susikaupusio elektroninio pašto.
Namuose man patinka stalčiukus tvarkyti, dulkes valyti. Ypač noras tvarkytis atsiranda grįžus iš kelionių. Kadangi ten tiek grožio, apsistojame nuostabiuose apartamentuose su išskirtiniais interjerais, pedantiška tvarka, tai įkvepia grįžus dar labiau puoselėti namus.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Darbas sode – antroji mano aistra po modeliavimo. Sodas – mano meilė.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Taip. Visada po atostogų ar savaitgalio iškepu pyragą, visi susitinkame, o kadangi mūsų kolektyvas – kaip šeima, tarpusavyje turime apie ką maloniai pasikalbėti.
– Kaip jūs apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Esu tokia darboholikė, kad tobulai pailsiu per atostogas išvykdama į užsienį, į pasirinktą šalį, nes vos įsėdusi į lėktuvą paprastai pamirštu visus darbo reikalus, rūpesčius.
O ilsintis gimtojoje šalyje mintys apie darbą manęs nepaleidžia.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Pėsčiomis. Kelionėse nueinu nesuskaičiuojamai daug kilometrų.
Kasdienybėje vaikštau mažai, labai daug važinėju, nes kartais iš ryto reikia būti viename Lietuvos krašte, o po pietų – kitame.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti daug neišlaidaudama?
– Atskiros sąskaitos atostogoms neturiu.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Visi idealūs laisvadieniai yra Italijoje. Patinka keisti vietas, grožėtis gamta, skanauti regioninius patiekalus. Labai norėčiau, kad kas nors iš draugų turėtų privatų lėktuvą ir mane nuskraidintų, po to parskraidintų. Gal kada nors taip ir nutiks, nes viena draugė ruošiasi ištekėti už italo. Man patinka visa Italija, negalėčiau išskirti vieno regiono.
Dar yra nuostabu, kad itališkai galiu laisvai susikalbėti. Milane, Napoleono gatvėje, nardau kai žuvis vandenyje. Turiu tradiciją iš kiekvienos kelionės parsivežti kokio nors žinomo dizainerio sukurtus gražius saulės akinius.
Ir šį kartą nuėjau į „Dior“ namus, ėmiau rinktis akinius, bendravome itališkai. Paklausiau, ar nepadarytų nuolaidos, darbuotojai iš pradžių sakė, kad negali, nes tai nauja kolekcija. O kai uždainavau itališkai, jie nustebę išpūtė akis: „Oi, mes tiek, kiek jūs, nežinome senoviškų itališkų dainų.“ Tai juos papirko ir man padarė nuolaidą. Širdyje jaučiuosi, kad aname gyvenime buvau italė. Mano temperamentas – kaip tikrų italų. Itališkų dainų moku daugiau nei lietuviškų.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Vienas jų vyko šį rugpjūtį – su geromis draugėmis jachta plaukiojome Trakuose, pavėluotai atšventėme mūsų visų praėjusius gimtadienius. Buvome šešios. Dėl pandemijos buvome užsidariusios ir bendravome tik žinutėmis ar telefonu. Todėl po ilgo nesimatymo nutarėme susitikti ir kartu atšvęsti. Dovanų viena kitai nedovanojome, pačios buvome kaip dovanos.
Kitas pastaruoju metu įspūdingas savaitgalis – prieš kelias savaites praleistas ilgamečių draugų nuostabioje sodyboje. Mes prieš trisdešimt metų susipažinome ilsėdamiesi Turkijoje ir užsimezgė labai šilta draugystė.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Neprieštaraučiau visus savaitgalius leisti Italijoje.
