– Ar turite susikūrę savaitgalio tradicijų?
– Tradicijų, kurių griežtai laikytumės, neturime. Kaip vieną tvirčiausių dalykų įvardinčiau sekmadienio pietus pas mano ar vyro tėvus.
Taip pat šeštadienio arba sekmadienio rytą skiriame vaikų mokslų reikalams – peržiūrime, kaip sekasi, kur kyla problemų. Kas porą mėnesių su vaikais mėgstame keliauti į biblioteką ir parsinešti knygų.
Visa kita – labai įvairu! Priklauso nuo metų laiko, oro ir nuotaikos. Žiemą, jei yra sniego, būtinai visa šeima traukiame į mišką su lygumų slidėmis. Jei sniego nėra – pasivaikščioti. Į rutiną būtinai įtraukiame ir parodų lankymą, nebūtinai tik Vilniuje. Šeštadienio vakarai dažnai skirti susitikti su draugais. Taip pat savaitgalio vakarai yra spektaklių, koncertų metas.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Neišvengiamai pagalvoju! Niekaip kitaip neišeitų. Ir vertinu šią vidinę savijautą – tikrai nereikia nuo pirmadienio laukti, kada ateis penktadienis, arba įtempus valios pastangas prisiruošti darbu pasidomėti savaitgalį.
Kadangi darbinė veikla yra įdomi ir daugiabriaunė, lengva rasti paskatų dirbti ar apie darbą galvoti skaitant verslo naujienas ar kultūrinį leidinį, einant į renginius.
Natūralu, kad lankymasis muziejuose jau turi profesinį prieskonį. Bet ir vaikštant gamtoje kyla idėjų.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Dažniausiai įžanga į savaitgalį. Svarbu išgyventi tam tikrą savaitės ritmą ir penktadienį vakare susiplanuoti vakarienę, galbūt išsirinkti filmą ir padaryti gilų iškvėpimą po intensyvios savaitės.
– Šeštadienio rytą ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Vienas savaitgalio malonumų – neskubėti. Skuba savaitgalio rytą ypač nepatinka. Kol kas vaikai dar tokio amžiaus, kad atbėga pasivartyti kartu, padūkti ar pasikalbėti.
Po visos savaitės skubos atsikėlus savaitgalį norisi tiesiog namuose įsižeminti – ramiai pusryčiauti, pasitvarkyti.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Specialiai plano nekuriu, bet dažniausiai tos dienos tampa suplanuotos dėl noro ką nors pamatyti, aplankyti, susitikti.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Apie tai per daug negalvoju ir džiaugiuosi, kad mano garderobas dažniausiai lieka tas pat, jei kalbame apie savaitgalį mieste. O jei į gamtą – visa šeima turime tam skirtų drabužių, tad viskas aišku ir paprasta.
– Mėgstate ilsėtis vieni, su šeima ar draugų būryje?
– Smagiausia, kad labai įvairių savaitgalių ir atostogų būna: ir susitinkame su draugais, ir ištrūkstame be vaikų, ir kartu su vaikais einame į žygius, parodas ar žaidžiame žaidimus namuose.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodama, tvarkydamasi, skaitydama, žiūrėdama televizorių?
– Skaitydama arba aktyviai ką nors veikdama gamtoje. Labai patinka laikas, kai galiu tiesiog nieko neveikti ir skaityti. Tokie laisvadieniai – retenybė!
Tobuliausiai galva išvėdinama slidinėjant. Nesvarbu, ar kalnų, ar lygumų slidėmis. Taip pat žygis.
Ir skaitant, ir būnant gamtoje nelieka erdvės kitoms mintims.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Į parodas. Taip pat seku man patinkančių režisierių teatro spektaklius ar kino premjeras. Visada einu tikslingai žiūrėti ko nors konkretaus, ką noriu pamatyti.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Taip, tokie ištrūkimai man labai svarbūs. Jau kurį laiką kelionės po miestus yra tapusios kultūrinio pažinimo savaitgaliais. Tiesa, dažniausiai tokios kelionės labai intensyvios ir fiziškai, ir protiškai. Neseniai tokios savaitgalių kelionės į Kauną ir Paryžių buvo susijusios su parodomis.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai palepinate save?
– Sukinėtis virtuvėje neišvengiamai tenka. Ir tai patinka. Stengiuosi, kad tai būtų sveikas maistas, gana greitai ir paprastai paruošiamas. Užsikabinu už kokio nors pagrindinio produkto ir tada, pasisemdama idėjų iš skirtingų receptų, kuriu.
Mėgstu sugalvoti, ką galiu pagaminti iš to, kas yra.
Todėl man prasmingai skamba garsaus italų kulinaro Massimo Botturos su žmona Lara Gilmore pradėtas „Food for Soul“ (liet. „Maistas sielai“) judėjimas. Tai tarsi kova ir prieš maisto perteklių, ir prieš nepriteklių.
2015 metais Milane vykstant „Expo“ parodai Massimo bažnyčios refektorijoje iš atlikusių nepanaudotų produktų paruošdavo nepriekaištingus trijų patiekalų pietus socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms.
Iš šio judėjimo atsirado restoranų tinklas „Refettorio“.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Tokius, kuriuos galima atidėti. Kartais nebesinori gaminti ir smagu visiems keliauti į miestą – aplankyti muziejų ir kur nors pavalgyti.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Pastaruoju metu netekdavo tokių darbų daryti. Vaikystėje ir paauglystėje, žinoma, tai buvo prievolė šeimai.
Dabar viskas pasikeitę – manau, jog daugelis žmonių darbuojasi soduose ar sodybose tik todėl, kad tai teikia malonumą.
Savo sodą įsivaizduočiau kaip atgaivą širdžiai, antraip nematyčiau jokios prasmės jį turėti. Ir nežinau, kas tą atgaivą labiausiai teiktų: ar daržovių ir prieskonių lysvės, ar domėjimasis gėlėmis ir želdiniais, o gal buvimas lauke ir skaitymas po krūmu.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Visi dalijamės įspūdžiais. Aptariame knygas, spektaklius, parodas ir keliones, sportinę veiklą ir žygius. Keičiamės rekomendacijomis, o kartais nusprendžiame kartu ką nors nuveikti.
Modernaus meno muziejaus komanda yra nuostabi – kasdien vienas kitą auginame.
– Kaip jūs apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Tobulą poilsį apibūdinčiau kaip ramybės būseną, kai minčių nedrumsčia problemos.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Pėsčiomis. Dar nuo mokyklos laikų turiu Lietuvos keliautojo pažymėjimą, kurį gavau įveikusi 60 kilometrų pėsčiomis. Išties labai patinka žygiai, per pandemiją žygiavome kiekvieną savaitgalį. Tiesa, su smagumu atsimenu ir važiavimą dviračiais iš Nidos į Juodkrantę ir atgal ar iš Palangos į Šventąją.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudama?
– Nematau prasmės leisti pinigų ištaigingiems, prabangiems dalykams – jie neteikia išskirtinio džiaugsmo. Bet bilietai į koncertus, muziejus, geras maistas – smagi atostogų dalis.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Idealus savaitgalis man reiškia neskubėjimą, ramią ir džiaugsmingą būseną. Tai sukelia turiningi išgyvenimai, kylantys iš pokalbio, iš skaitomos knygos ar matyto filmo, o kartais – tiesiog daug juoko ir geras pasivaikščiojimas.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Jeigu neminėčiau didelius gyvenimo virsmus žyminčių savaitgalių, tikriausiai grįžčiau prie kultūrinių, kurie yra intensyvesni už poros savaičių atostogas kur nors prie jūros.
Savo įvairove buvo labai sėkmingas savaitgalis Berlyne, nes pavyko patekti ir į Sashos Waltz trupės šiuolaikinio šokio pasirodymą, ir pasiklausyti atliekamos Dmitrijaus Šostakovičiaus muzikos, ir nuostabių parodų pamatyti.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Dažniausiai apie patį artimiausią.
