– Ar turite susikūrusi savaitgalio tradicijų?
– Jeigu laukia koks nors renginys ar spektaklis, galvoju tik apie tai. O jei savaitgaliai yra laisvadieniai, veikla priklauso nuo nuotaikos, nuo to, ką veikiau išvakarėse, ar prabėgusios darbo dienos sukėlė didesnį, ar mažesnį nuovargį. Jei savaitgalį nelaukia neatidėliotini darbai, tuomet galima ilgiau pasivartyti lovoje, ką nors paskaityti. O jei už lango graži, saulėta diena, atsikėlusi einu į netoli namų esantį parką pasivaikščioti.
Visada ryte darau mankštą, tempimo pratimus. Lankau sporto klubą ir, jei darbo dienomis nespėju ten apsilankyti tiek dažnai, kiek norėčiau, į sporto salę einu ir šeštadieniais. Televizorius nėra mano geriausias draugas. Jei žiūriu, tai daugiausia kultūros laidas.
Ir namų ruoša nepaleidžia. Tad kartais šeštadienį skiriu tvarkymuisi.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Visada. Kadangi esu meno žmogus, kūrybinės mintys nepalieka ramybėje. Vis ką nors užsirašau, su kuo nors pasitariu dėl profesinių dalykų. Juk nedirbu fabrike, kurio duris vakare galiu uždaryti ir ramia sąžine nuo darbinės veiklos atsiriboti.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Jeigu šeštadienį laukia spektaklis ar renginys, apie tai jau galvoju ir penktadienio vakare. Tai būna įžanga ne į poilsį, bet į darbą. Didelė kulinarė nesu, nebent yra kokia nors proga švęsti.
– Šeštadienio ryte ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Esu vyturys ir retais atvejais leidžiu sau atsikelti pusę dešimtos ryto. Vėliausiai prabundu aštuntą valandą. Kartais turiu blogą įprotį pabusti per anksti, pradedu skaityti knygą ir vėl užmiegu. O paskui matau, kad visoms mankštoms galas, nes reikia skubiai keltis ir lėkti. Jeigu prabundu man įprastu metu, neskubu šokti iš lovos, keliolika minučių ramiai paguliu, pamąstau, prasitampau.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Viskas priklauso nuo to, kiek yra susikaupę nepadarytų darbų. Aš planuoju, ką turiu nuveikti, vengiu chaotiškumo. Tada nusprendžiu, ar turiu galimybę nueiti į sporto salę. Kartais nutinka ir netikėtų įvykių, kurie sugriauna planus. Gyvenimas juk nėra nepajudinamas dalykas.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Tai, kas patogu. Jei karšta, galiu ir lengvą suknelę apsivilkti. Namuose renkuosi daugiausia sportinius, laisvalaikio rūbus: marškinėlius, džemperius, džinsus. Jeigu esu labai pavargusi, taip kartais būna, tuomet visą dieną pravaikštau ant pižamos užsimetusi chalatą.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Skaitymui ar pasiruošimui kokiam nors renginiui, spektakliui. Kartais šeštadieniais ryte vyksta repeticija, vakare – spektaklis. Jei tikėtinas laisvas laikas, esant geriems orams einu į gamtą. Mėgstu ją fotografuoti.
– Mėgstate ilsėtis viena, su šeima ar draugų būryje?
– Man didžiausias poilsis vienumoje. Kai galiu sau leisti daryti, ką noriu, eiti kur noriu. Man patinka gyventi savo pasirinktu režimu. Aišku, kartais gera pabūti ir šaunioje kompanijoje.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodama, tvarkydamasi, skaitydama, žiūrėdama televizorių?
– Kai virtuvėje valgau, įsijungiu ten stovintį televizorių, probėgšmais pasiklausau, kas vyksta pasaulyje. Tvarkymasis namuose – didžiausia kančia, miręs laikas. Apčiuopiamo rezultato kaip ir nėra, bet laiko praradimas didžiulis.
Namai visokiais nereikalingais daiktais apauga labai greitai. Net ir dulkės, atrodo, lyg piktybiškai veisiasi – nespėji išsiurbti ir vėl jų pilna. Labai nemėgstu atrinkinėti, rūšiuoti nereikalingų daiktų, kai vienus reikia išmesti, o kitus kam nors atiduoti.
Bet privalai tuos nemėgstamus darbus daryti bent kartą per mėnesį, jei nenori pats išeiti iš namų. Kartais atrodo, jog būtų gerai, kad atvažiuotų kokia tvarkytoja su krovinine mašina, sukrautų pusę namų rakandų ir išvežtų kuo toliau nuo mano akių. Gyvenimas namuose palengvėtų visomis prasmėmis.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Manau, rinkčiausi apsilankymą teatre, nueičiau į parodą. Nesu ta, kuri nenustygsta vietoje ir laksto lyg išdegusiomis akimis. Esu gana ramus žmogus, vengiu bet kokių ekstremalumų.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Pastaruoju metu tikrai ne. Kelionės labiau tinka atostogų metu.
Kadaise seniai esu savaitgaliui nuvykusi į Sibirą, Krasnojarsko miestą. Ten buvau pakviesta vietos lietuvių bendruomenės, taip pat dalyvavau kino festivalyje, kur buvo rodomas 1984 metais sukurtas režisieriaus Raimundo Banionio filmas „Mano mažytė žmona“, kuriame atlikau pagrindinį – Rūtos vaidmenį.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai pasilepinate?
– Nemėgstu sukinėtis virtuvėje. Patinka greitai pagaminamas maistas. Jei šaldytuve yra dešrelių, kurias reikia išvirti, bet jos iš bėdos yra valgomos ir nevirtos, taupydama laiką aš greičiau suvalgysiu nevirtas.
Pavyzdžiui, kiti lipdo kotletus, o aš, kad būtų greičiau, faršą paskleidžiu per visą keptuvę, po to, kai jis iškepa, susipjaustau. Labai mėgstu naminius varškėčius. Dažnai jų išsikepu ar išsiverdu. Ir man greitai pavyksta.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Langų valymą.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Aš nei sodo, nei sodybos neturiu. Jeigu turėčiau, tikrai nepulčiau dirbti žemės ūkio darbų. Teritoriją apsėčiau žole ir mėgaučiausi poilsiu gamtoje.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Priklauso nuo įspūdžių, ar verta jais dalytis, ar ne.
– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Jei esu pavargusi, tikras poilsis – galimybė namuose visą dieną gulinėti su chalatu. Taip pat gerai pailsėčiau prie jūros vienumoje leisdama laiką su knyga.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Pėsčiomis. Mėgstu vaikščioti. Manau, kad pavyksta per dieną nueiti dešimt tūkstančių žingsnių, kartais ir daugiau.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudama?
– Neturiu tokios sąskaitos. Stengiuosi pailsėti per daug neišlaidaudama.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Kai nėra neatidėliotinų reikalų.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Kaip minėjau, buvo labai įsimintina kelionė į Krasnojarską. Dar prisimenu šaunų savaitgalį, kai draugai mane pakvietė į savo namus ir suruošė gimtadienio vaišes, o man niekuo nereikėjo rūpintis. Prisiminimuose liks maloniai nustebinęs įvykis, kai vieną savaitgalį užsukau į teatrą, nors nebuvo spektaklio, ir budėtojas man įteikė didžiausią puokštę rožių. Iki šiol nežinau, nuo ko.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Kad atskristų kokia nors fėja ir pasakytų: „Eleonora, norite, aš pamosuosiu burtų lazdele ir jūsų namai patys idealiai susitvarkys?“
