– Ar turite susikūręs savaitgalio tradicijų?
– Galbūt šis klausimas labiau tiktų žmogui, dirbančiam nustatytas darbo valandas ir turinčiam laisvus savaitgalius, planuojančiam savo laiką atsižvelgiant į vaikų atostogas mokykloje ar panašiai.
Mano gyvenimas yra visiškai kitoks. Nei geresnis, nei blogesnis, tiesiog kitoks. Neužsibūnu vienoje vietoje ilgiau nei 2 mėnesius, nuolat keičiu gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į tai, kuriame mieste, teatre ar festivalyje tuo metu dainuoju.
Dabar išgyvenu tokį gyvenimo etapą, kai apie 80 procentų laiko per metus praleidžiu gastrolėse. Dėl to džiaugiuosi, nes tai reiškia darbą, kuris keletą metų nuolat svyravo ir kentėjo dėl pandeminių suvaržymų.
Vis dėlto struktūros ir rutinos yra ir mano gyvenime, ypač kai prasideda repeticijos. Tačiau kiekvienas teatras turi savo repeticijų grafiką – vienur dirbi nuo 10 iki 17 valandos, kitur repeticijos vyksta ryte, o paskui tik vėlai vakare, tad rengdamasis pasirodymams visą savo laiką skiriu repeticijoms. Prasidėjus spektakliams turiu save saugoti, tausoti energiją, kad netektų nuvilti žiūrovų.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Šiuo metu esu nuostabiame Europos kampelyje, Brėgence, Austrijoje. Šis miestas įsikūręs prie Bodeno ežero, dar vadinamo Konstanco. Čia kasmet vyksta operos festivalis, suvažiuoja menininkai iš viso pasaulio kurti nuostabaus reginio scenoje, įrengtoje tiesiai ant vandens!
Kai man tenka dirbti vasarą, džiaugiuosi, jei veiksmas vyksta ne mieste. Paprastai operos vasaros festivaliai rengiami nuostabiuose gamtos prieglobsčiuose, kaip antai Glaindborne (Anglija), Zalcburge (Austrija), Provanso Ekse (Prancūzija). Dabar keletui vasaros mėnesių apsigyvenau visai šalia nedidelio ežero, tad kas vakarą po repeticijų įšoku į jį išsimaudyti, o į darbą važinėju dviračiu. Tad jaučiuosi lyg ir atostogaujantis.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Dažniausiai tai būna darbas.
– Šeštadienio ryte ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprasta, mankštinatės?
– Esu smalsus žmogus ir stengiuosi pažinti aplinką, kurioje man tenka dirbti. Kartais (pavyzdžiui, gastroliuodamas Japonijoje) bandau suderinti darbą su atostogomis ir pasitaikius progai šiek tiek pažinti šalį, o ne ilgai vartytis lovoje.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Mano savaitgaliai dirbant taip pat priklauso nuo darbo grafiko. Vienur laisvas sekmadienis, kitur – pirmadienis. Tačiau turėdamas vieną laisvą dieną noriu nudirbti visus susikaupusius namų ruošos darbus.
Laisvo laiko aš turiu, jis labai reikalingas man, kaip žmogui ir kaip dainininkui. Mano pomėgiai nėra egzotiški ar itin įmantrūs.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Laisvalaikio stiliaus drabužius, lengvą avalynę.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Daug skaitau, su manimi visuomet yra keletas knygų.
– Mėgstate ilsėtis vienas, su šeima ar draugų būryje?
– Esu ištikimas, myliu savo draugus ir šeimą. Kai tik galiu, stengiuosi skirti laiko jiems, džiaugiuosi, kai jie mane aplanko, kad ir kur būčiau. Tačiau jie taip pat puikiai žino, kad vykstant repeticijoms ar spektakliams mano mintys ir energija būna sutelktos į sceną.
– Kaip geriausiai pailsite: sportuodamas, tvarkydamasis, skaitydamas, žiūrėdamas televizorių?
– Skaitydamas.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Kelionėms jaučiu aistrą. Bėda namisėdoms, nes toks darbas kaip mano jiems būtų kančia! Bet poilsiui geriau rinktis ilgesnes keliones.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Turiu prisipažinti, kad mano gyvenime namų rutinos nėra daug.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Man tenka pasirūpinti savo sodyba Pietų Prancūzijoje. Iš pradžių jaučiau lyg ir prievolę. Nesu turėjęs močiutės kaime, tad visi žemės darbai man buvo svetimi. Esu miesto vaikas. Tačiau dabar šiam užsiėmimui jaučiu aistrą, o žolės pjovimas man tikra meditacija. Bet tegul niekas nebando siūlyti man nupjauti svetimo sodo žolę – man ir savos pakanka. Vis dėlto savo sodyboje nesu labai dažnas svečias.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais apie praleistas poilsio dienas?
– Mano profesija daro įtaką ir mano pomėgiams. Sutinku nepaprastai daug naujų žmonių, kolegų, kartais būna smagu, kartais nelabai, bet mano noras bendrauti man praverčia. Nors didžiąją laiko dalį praleidžiu vienas gastrolėse, vienišas nesijaučiu.
– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Tobulas poilsis – kai gali daryti ką nori ir nejausti sąžinės graužaties!
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudamas?
– Esu iš tų žmonių, kurie gali atostogauti ir palapinėje, ir brangesniame viešbutyje. Vis dėlto per atostogas leidžiu sau daugiau. Jei kelionė tolimesnė, keliauju aukštesne klase, viešbučius renkuosi mažesnius, butiko stiliaus.
Niekada nesinaudoju „viskas įskaičiuota“paslaugomis. Pats organizuoju, skaitau, domiuosi ir planuoju savo atostogas. Esu Azijos mėgėjas. Kai tik galiu, mielai ten keliauju. Egzotiškose kelionėse galiu visiškai pamiršti sceną, operą. Mane nepaprastai žavi autentika. Visa galva neriu į spalvas, kvapus ir garsus, kuriuos man siūlo lankoma šalis!
– Idealus laisvadienis – tai …?
– Poilsį visi renkamės pagal savo būdą, mentalitetą. Aš manau, kad turėtume įsiklausyti į savo vidų, ką jis mums pakuždės. Jei pakuždės: praleisk šeštadienį su knyga lovoje, taip ir daryk!
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Jų buvo nemažai, vieno neišskirčiau.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Nesu didžiulis darboholikas ir gerai suprantu, koks svarbus yra poilsis, atostogos, tik nebūtinai jos būna vasarą! Esu laisvai samdomas menininkas, tad galiu planuotis poilsį kada panorėjęs.
Spalio mėnesį ketinu atostogauti Los Andžele (JAV) pas gerus draugus – teatro ir operos režisierę Dalią Ibelhauptaitę ir jos vyrą, aktorių, režisierių Dexterį Fletcherį, o iš ten – į Meksiką.
Keliauju išties daug, tačiau savaitgalis būna per trumpas, tad geram poilsiui renkuosi ilgesnę laiko atkarpą.
