– Ar turite susikūrę savaitgalio tradicijų?
– Su šeima turime vieną tradiciją – kiekvieną šeštadienio rytą pradedame nuo bandelių ir arbatos. Dažnas mano savaitgalis susijęs su darbu teatre. Negalėčiau sakyti, kad tai mane įpareigoja, bet darbas padeda susidaryti savaitės dienotvarkę, kur laisvų savaitgalių beveik nebūna.
Ypač teatre įsibėgėjus sezonui penktadienio, šeštadienio vakarus, sekmadienio dienas leidžiu teatre.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Per poilsio dienas galvoju ir apie darbą, esu blogas pavyzdys, nes sunkiai atsijungiu, žinau, kad tai nėra gerai, kad reikėtų ieškoti būdų užmiršti, bet man to nepavyksta.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Man penktadienio vakaras yra darbas iki išnaktų, tai vienas pagrindinių vakarų, kai Nacionaliniame operos ir baleto teatre vyksta spektakliai.
– Šeštadienį ryte ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Iki šiol šeštadienio rytais stengiuosi užsiimti savišvieta, man tokie rytai dažnai būna susiję su įvairiais mokslais. Jei mokslų nėra, būna, kad pakeliaujame po Lietuvą, nuvykstame iki sodybos.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Dažniausiai nieko neplanuoju, jei vyksta kokie nors laisvalaikio užsiėmimai, tai būna iš anksto neplanuota, derinantis prie vaikų poreikių. Auginame su vyru trylikametę dukterį Ameliją ir šešiolikametį sūnų Adomą. Kadangi savaitgaliais vyksta vaikų treniruotės, varžybos, kartais tenka pabūti šeimoje pavežėja.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Kadangi darbas įpareigoja vilkėti labiau oficialią aprangą, savaitgaliais mėgstu kuo paprastesnius ir laisvesnius drabužius.
Esu iš tų žmonių, kurie ilgai dėvi drabužius, netgi juos ado ir lopo. Kartais namuose galiu sau leisti atrodyti kaip valkata, mėgstu natūralumą, kad nereikėtų nei puoštis, nei darytis makiažo. Įtariu, kad mane sutikęs kaimynas ar kolega galėtų ir išsigąsti.
– Mėgstate ilsėtis viena, su šeima ar draugų būryje?
– Man geriausias poilsis būti vienai, galbūt ten, kur graži gamta, bet nėra uodų, nes esu alergiška uodams, arba tiesiog buvimas vienai namuose.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodama, tvarkydamasi, skaitydama, žiūrėdama televizorių?
– Esu iš tų žmonių, kurie vadinami darboholikais. Man poilsis turi būti susijęs su veikla. Iš tikrųjų mano smegenys geriausiai pailsi tada, kai užsiimu buities darbais, prie svarbių poilsio priemonių dar pridėčiau skaitymą ir gero serialo žiūrėjimą.
Todėl viena mano nuodėmių – skaityti arba žiūrėti filmą miego sąskaita. Einu miegoti apie pirmą valandą nakties, o keliuosi šeštą ar septintą, būna mažokai miego, bet dažnai negaliu užmigti be knygos.
Esu mėginusi suskaičiuoti, kiek knygų perskaitau per metus. Skaitau bangomis, būna dienų, kai nesinori prisiliesti prie knygos, tai vadinamieji neskaitadieniai. Būna ir taip, kad skaitau labai daug.
Kartą suskaičiavau, kiek ir ko perskaičiau per metus, mano vidutinis skaitymo tempas – viena knyga per savaitę. Bet daugiau negaliu sau leisti, nors norėčiau, žinoma, knyga knygai nelygu.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Nesu namisėda, taip jau sutapo, kad mano darbas yra mano pomėgis. Mėgstu apsilankyti koncerte, dramos teatre, rečiau einu į sporto varžybas, nebent tai susiję su vaikų pomėgiais. Mėgstu nueiti į kavinę ar restoraną.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Neturiu tokio poreikio, nes savaitgalis pernelyg trumpas tokiam pabėgimui iš kasdienybės, bet turime kitokią tradiciją – vykti ilgesniam laikui su šeima į užsienį. Dažnas savaitgalis užsienyje sutampa su darbinėmis kelionėmis, kai vykstu žiūrėti spektaklių ar klausytis koncertų.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai palepinate save?
– Nesu išranki maistui, jei sukinėjuosi virtuvėje, mėgstu ruošti savo šeimai, ypač savaitgaliais, lazaniją ir befstrogeną – patiekalą iš muštos, pailgais gabalėliais supjaustytos, pakepintos ir patroškintos su svogūnais bei pomidorų tyre jautienos.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Nėra tokio darbų sąrašo, nes dažniausiai atsipalaiduoju tvarkydamasi namuose.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Daug kas priklauso nuo darbo krūvio. Jei teatre būna intensyvus sezonas, darbas sodyboje yra prievolė. Jei būna ramesnis sezonas, buvimas sodyboje yra atgaiva širdžiai.
Turime sodybą Stakliškėse, Prienų rajone. Ten gražios vietos. Bet mano šeimai gali būti ir prasti pyragai – jei užsiimu medžių genėjimu, ravėjimu ar žolės pjovimu, stengiuosi iš sodybos neišvykti tol, kol visko nesutvarkau, – man darbas turi būti pabaigtas.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Su bendradarbiais kalbame apie įvairius dalykus, ne tik apie teatro reikalus. Mano aplinkoje daug menininkų, o tokios prigimties žmonės mėgsta ištrūkti į gamtą, todėl dalijamės įspūdžiais ir apie poilsio dienas, keliones.
Tačiau poilsio diena teatre dažniausiai būna pirmadienį.
– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Man tobulas poilsis – tai buvimas vienai gražioje vietovėje, kur galėčiau negalvoti apie darbą.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Nebūtų didelio skirtumo, nes mėgstu daug vaikščioti, man taip pat patinka minti dviračio pedalus. Galbūt pasirinkčiau žygį pėsčiomis, mielai keliaučiau su kuprine ant pečių.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudami?
– Nežinau, kaip daro kiti žmonės, bet mes šeimoje esame sutarę, kad viena sąskaita yra skirta atostogoms.
Stengiamės kiekvieną mėnesį pervesti į atskirą sąskaitą šiek tiek pinigų, kad galėtume maloniai atostogauti. Esame iš tų, kurie galvoja apie ekologiją ir aplinką. Mums svarbu kuo mažiau vartoti, o tai padeda sutaupyti lėšų didesnei kelionei.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Vienas geras draugas, pamatęs mano negebėjimą pailsėti, kartą užleido savo namą Kuršių nerijoje. Jame prabuvau keturias dienas vienui viena, be žmonių, ne sezono metu, man tai buvo ilgasis savaitgalis išskirtinėje gamtoje.
Ilgiuosi tokios vienatvės, ji man būtina, kad galėčiau ramiai susidėlioti savo mintis. Darbe neturiu tokios prabangos, nes teatro kolektyvą sudaro daug žmonių.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Kadangi teatre dirbu savaitgaliais, svajoju, kad kada nors vėl galėsiu atsidurti prie Kuršių marių ir nuostabių pušų.
