„Įvykdėme Aletos valią. Indija Aletai davė labai daug žinių apie ajurvedą, holistinę mediciną, tad ji norėjo po mirties ten sugrįžti. Jos pelenai jau plaukia šventa Gango upe. Indijoje, Varanase, vyko speciali ceremonija su mantromis. Kaip ir norėjo Aleta, šios ceremonijos dalyviai sykiu iki Gango upės palydėjo ne tik jos pelenus, priglaudė ir su mantromis palydėjo ir sudegintų vargšų palaikus, kad ir jų laidotuvės būtų iškilmingos“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo V. Chomičenkas.
Tiesa, jis pats šioje ceremonijoje nedalyvavo. Pelenus į Indiją nuskraidino sūnus Rimas ir dukterėčios Lina ir Jurga.
Aleta Chomičenkienė šį pasaulį paliko šiemet balandžio 22 dieną. Kremavus palaikus, Lėbartų kapinėse buvo palaidota tik dalis pelenų.
„Likusių pelenų į Indiją neskubėjome vežti, nes vasarą ten labai karšta, paskui prasideda musoniniai lietūs. Sutarėme su Indijoje gyvenančiais draugais, kad tinkamiausias laidotuvių ceremonijos laikas – spalis. Taip sutapo, kad Indijoje atsisveikinimo ceremonija vyko kaip tik tą dieną, kai būtume šventę 34-ąsias vedybų metines. Deja“, – kalbėjo V. Chomičenkas.
Nors nuo žmonos netekties praėjo ne vienas mėnuo, V. Chomičenkas sakė dar sunkiai susitaikantis su jos mirtimi.
„Mes per savo vedybinį gyvenimą beveik nesibarėme. Buvome tarsi du darniai plazdantys paukščio sparnai. Argi paukštis netekęs vieno jų gali visavertiškai gyventi“, – filosofiškai kalbėjo V. Chomičenkas.
Aleta Chomičenkienė dirbo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Reabilitacijos katedroje. Jos paskaitose niekada nestigo studentų, godžiai gėrusių jos žinias ir patirtis, parsivežtas iš Indijos, išmintį, gautą įvairiose stažuotėse.
2014-aisiais A. Chomičenkienė parengė ir išleido monografiją „Rytų medicinos pradmenys. Arba kelias be pabaigos…“ Mokslininkės gyvenimo gija nutrūko taip ir neužbaigus knygos „Himalajų girliandos“. Liga buvo stipresnė už šią išmintimi, meile gyvenimui bei žmonėms spinduliavusią moterį.
