– Ar turite susikūrę savaitgalio tradicijų?
– Savaitgaliai – šeimos šventadieniai. Kai gyvenome Klaipėdos Bandužių rajone – Šv.Juozapo Darbininko Bažnyčia vidurdienį, po pietų – Agathos Christie detektyvas per LRT TV. Dabar dažnesnė bažnyčia – Šv.Pranciškaus Asyžiečio, brolių pranciškonų Benedikto ir Astijaus karalystėje.
Bet savaitgalis prasideda penktadienio vakare, ar ne? Todėl įvairovė didesnė. Esame vaikų įkaitai, derinamės prie jų geidavimų. Vaikai juk įsivaizduoja, kad pasaulis sukurtas jiems. Uljanai Ulei po kelių mėnesių sukaks 15, Gediminui ką tik sukako 8.
– Ar per poilsio dienas pagalvojate apie darbą?
– Mano darbas – rašymas, rašymas, rašymas. Tai ir pašaukimas, ir aistra, ir malonumas. Tad rašau (ir skaitau, žinoma) bet kurią laisvą minutę.
– Penktadienio vakaras: įžanga į savaitgalį prie vakarienės stalo ar darbas iki išnaktų?
– Penktadienis – savaitės skylių lopymas. Beje, išnaktų nepripažįstu, aš – vieversys. Pradėti darbą 5.30 val. ryto man yra pats garas.
– Šeštadienio rytą ilgai vartotės lovoje ar, kaip įprastai, mankštinatės?
– Pašoku išsyk, vos pabudęs. Lova – tik miego vieta (arba, jeigu rimčiau, „naktinės gamybos“ priemonė). Mankšta? Man reikia šalto (kartais ledinio) dušo, maždaug 10 minučių.
– Ar iš anksto galvojate, ką veiksite dvi ne darbo dienas?
– Galvoti, regis, negalvoju, bet žinau. Nes kūriniai, kuriuos rašau, nėra vienadienis ar savaitinis darbas. Nekalbant, žinoma, apie įrašus veidaknygėje, visų vadinamoje feisbuku.
– Ką mėgstate vilkėti ir avėti savaitgaliais?
– Dabar yra labai gerų įvairaus modelio džinsų. Labai mėgstu siaurus džinsus, „maišai“ nuo manęs kriste nukrinta. Mėgstu tvirtos vilnos megztukus ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto treningus, kurių turiu gerą šūsnį. Avėti patogiausia geros odos ar zomšos batus, sportbačius pripažįstu tik važiuodamas dviračiu, sportuodamas – pagal paskirtį.
– Kam savaitgalį skiriate daugiausia laiko?
– Jeigu galėčiau rinktis, skirčiau tik skaitymui ir dramos, operos spektaklių peržiūrai „YouTube“. Jų dabar gausu, ir kokia puiki kokybė, koks pasirinkimas!
– Mėgstate ilsėtis vieni, su šeima ar draugų būryje?
– Nėra jokios nuolatinių draugų lankymo ar jų apsilankymo tradicijos. Manau, kad dauguma dabar taip gyvena. Svarbiausia – šeimos bastionas.
– Kaip geriausiai pailsite – sportuodamas, tvarkydamasis, skaitydamas, žiūrėdamas televizorių?
– Jūsų klausime slypi visi atsakymai: taip yra – poilsis yra pasirinkimų puokštė.
– Jei nesate namisėda, kur dažniausiai išsiruošiate – į kiną, koncertą, teatrą, sporto varžybas, restoraną?
– Kinas, paskui teatras, gal ir koncertas. Restoranai? Tai – ne mūsų kišenei. Tiesa, po langais yra mielas restoranas „Koliziejus“ su imperinės Romos interjeru. Mums su žmona Oksana patinka ten išgerti taurę raudonojo vyno.
Kartais ir Teatro aikštėje užeiname į kokią nors kavinę, o ypač į tą, kurioje skanus „Šimtalapis“. Vis dėlto interjerai, eksterjerai traukia.
O štai į sporto varžybas griūvame visa šeima, kai sūnus Gediminas, rimtas „Klaipėdos HC“ ledo ritulio klubo žaidėjas, raižo pačiūžomis „Akropolio“ ledą. Kartais važiuojame su juo į Kauną, Elektrėnus, Liepoją.
– Ar savaitgalio poilsiui renkatės keliones į užsienį?
– Kelionės į užsienius galimos tik per atostogas. Vadinasi, vieną kartą vasarą arba dar kartą per kurias nors iš vaikų atostogų.
– Jei mėgstate sukinėtis virtuvėje, kokiu patiekalu dažniausiai lepinatės?
– Lepinu save ir sūnų omletą primenančia kiaušiniene. Visa kita – iš žmonos malonės. Mėgstu virti įvairias košes. Kas paprasčiau, bet sveika.
– Kokius buities darbus ignoruojate poilsio dieną?
– Dirbu visus darbus ir bet kada. Plauti indus – bet kada, plauti ir šluoti grindis – bet kada, siurbti – bet kada. Pasiimti įrankių dėžę ir kalti, gręžti – bet kada, išskyrus draudžiamas valandas. Mėgstu taisyti, dažyti. Mūsų namo laiptinėje yra kur pasidarbuoti. Ir darželį, net kiemą puošiant malonu žmonai padėti.
– Darbas sode ar sodyboje – atgaiva širdžiai ar prievolė šeimai?
– Šių malonumų nepažįstame. Tiesa, naujas mūsų būstas turi ir labai jaukų kiemą, į kurį žiūrime iš antrojo aukšto. Žmona tą jaukumą pavertė grožiu – po langais atsirado pasakiškas gėlynas. Tiesa, ji pratęsė viename namo sparne jau esantį kaimynės Aušros darželį. Dabar abu sparnai skrenda gėlėmis.
– Ar mėgstate su bendradarbiais pasidalyti įspūdžiais, kaip praleidote poilsio dienas?
– Mano bendradarbiai – jaunystės draugai. Su vienu jų, geriausiu klasės draugu Gediminu, nuolat pasidalijame įspūdžiais, bet įspūdingiausia tai daryti kelionėse dviračiais palei jūrą. Įspūdžius gaudant įspūdžiais dalytis... Mudu važiuojame tai link Palangos, tai Kuršių nerijos takais. Pasakiškas šis mūsų Lietuvas kraštas, nereikia jokių užsienių.
– Kaip apibūdintumėte tobulą poilsį?
– Dievuliau, jis neapibūdinamas! Svarbiausias tobulumo bruožas – proporcijos, harmonija, kaip klasikinės simfoninės muzikos. Niekad nepersistenk, žmogau, bent jau poilsio metu.
– Ką rinktumėtės – žygį pėsčiomis ar dviračiu?
– Dabar tik dviračiu. Kiekvienas amžius turi savo žavesio būdą, kuriuo patiri pasaulio harmoniją. Bet dabar manau, kad galėjau ir anksčiau pasirinkti dviratį.
Tiktai kad sąlygų nebuvo, šalia draugo nebuvo.
– Turite atskirą sąskaitą atostogoms ar stengiatės pailsėti neišlaidaudami?
– O, mes ne tokie turtingi, kad galėtume turėti sąskaitą atostogoms, – gyvename šia diena, kuri suėda visus pinigus. Tiesiog vasarą komunaliniai mokėjimai sumažėja perpus, štai ir atostogų rezervas.
– Idealus laisvadienis – tai...
– Kad mes visą laiką apie tai ir kalbėjome.
– Koks buvo įspūdingiausias jūsų savaitgalis?
– Dabar žinau, kad jis tik bus, – kai Klaipėdos muzikinis teatras kitą vasarą pastatys operą, skirtą Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Operai parašiau libretą. Premjera, regis, bus savaitgalį.
– Apie kokį savaitgalį svajojate?
– Ką tik atsakiau į šį klausimą.
