Gimtadienio dovana.Jolita laukė 42-ojo gimtadienio, nes ta proga turėjo tikslą nubėgti maratoną – šiuolaikinėje lengvojoje atletikoje ilgiausią bėgimo distanciją, tai yra 42 km 195 m.
„Tai buvo psichologinis niuansas, kuris mane aplankė suėjus 42 metams, kai norėjosi nubėgti tuos 42 kilometrus. Tai galbūt smegenų veiklos sutrikimas, kai norisi įprasminti savo amžių kilometrais“, – šypsodamasi prisiminė bendrovės „Bitė Lietuva“ tvarumo projektų ir duomenų apsaugos vadovė J.Kurtinaitienė.
Įkvėpė vadovas. Daugiau nei prieš dešimtmetį telekomunikacijų bendrovei vadovavęs kanadietis buvo maratonų bėgikas. Kai „Bitė Lietuva“ ėmėsi remti Vilniaus maratoną, vadovas pradėjo skatinti visus darbuotojus jame dalyvauti. Generalinis direktorius asmeniškai kvietė bėgti pasirinktą maratono distanciją.
„Kai generalinis direktorius pasako, kad tu bėgsi, neturi pasirinkimo. Gal ir turi pasirinkimą, bet geriau daryti taip, kaip siūlo vadovas“, – šyptelėjo nuo vaikystės nebėgiojusi Jolita. Tačiau ji išdrįso tame Vilniaus maratone nubėgti keturių kilometrų trasą. „Ir nieko neatsitiko“, – džiaugėsi darbuotoja.
Po metų ji iš anksto nesiruošdama bėgimo šventėje įveikė šešis, dar po metų – dešimt kilometrų. Moteris vis tikrinosi, ar ji gali bėgioti. Taip ji įveikė ir pusmaratonį: „Supratau, kad galiu.“
Bėgimas įtraukė. Po bėgimo šventės Jolita sutiko bėgimo mėgėjų klubo trenerį ir jam pasidžiaugė: „Aš gal kitais metais visą maratoną bėgsiu.“
Treneris patarė geriau pasiruošti ir tuo metu pasiūlė lankyti nemokamas pasirengimo maratonui treniruotes. Bėgimo entuziastė prisijungė prie bendraminčių ir treniravosi sostinės Vingio parke.
„Jei nubėgsiu pirmą maratoną, mano gyvenimo tikslas bus pasiektas. Daugiau nebėgiosiu“, – svarstė J.Kurtinaitienė.
Kai šį tikslą pasiekė, moteris suprato, kad jeigu nebebėgios, praras galimybę kiekvieną dieną pabūti lauke. Kai nebėgioja, lauke, išskyrus vasarą, Jolitai būna šalta. Todėl ji tęsė bėgiojimą, nes tai turėjo įtakos jos geresnei savijautai, moteris pamiršo visas vaikystės ligas.
Sveikata. Mokydamasi mokykloje Jolita per fizinio lavinimo pamokas kroso nebėgdavo, nes gydytojai buvo uždraudę. „Gydytojai nustatė širdies ūžesį. Kai visi klasės draugai bėgdavo, aš sėdėdavau ant suoliuko. Mokykloje nebuvau nubėgusi dviejų kilometrų, nors tokia distancija buvo reikalinga brandos atestatui gauti“, – patikino Jolita, dėl sveikatos buvusi specialiojoje grupėje, kurioje mokiniams tekdavo mažesnis fizinis krūvis.
Dėl kvėpavimo takų ligų, anginos, plaučių uždegimo Jolita praleisdavo daugybę pamokų. „Buvau ligų maišas, niekada nemaniau, kad galėsiu sportuoti“, – patikino moteris.
Dabar bėgikė treniruojasi pagal sudarytą grafiką, nes tokio amžiaus sportininkams turi būti ir intensyvesnių, ir poilsio dienų. Treniruočių intensyvumas priklauso nuo to, kada ir kokiam startui ruošiamasi. Darbo dienomis – pirmadienį, trečiadienį, penktadienį – Jolita bėga 10–17 kilometrų, savaitgaliais – 20–36 kilometrus. Judėjimas gryname ore Jolitai senokai padėjo pamiršti peršalimo, kvėpavimo takų ligas.
Derina su kelionėmis. J.Kurtinaitienė dabar bėga pagrindinius pasaulio maratonus – iš šešių liko nubėgti du. Jie vyks Tokijuje, Niujorke. Į Japoniją lietuvė vyks kitų metų kovą, o į Jungtines Amerikos Valstijas kelionė numatyta kitą rudenį.
Jolita įveikė Berlyno, Londono, Čikagos, Bostono maratonus. Už dalyvavimą pagrindiniuose pasaulio maratonuose bėgikams įteikiami šešių žvaigždučių medaliai. Keturis turi ir lietuvė.
Bėgdama maratonus įvairiuose pasaulio šalių miestuose J.Kurtinaitienė derina ir kelionių tikslus. Lietuvė siekia aplankyti 7 naujuosius pasaulio stebuklus.
„Keliones planuoju po maratono, nes žinau, kad tada leidžiama ilsėtis. Todėl bent trumpam galiu keliauti ir nebėgioti“, – patikino pašnekovė.
Nubėgusi Bostono maratoną Jolita vyko į Majamį, po to į Peru, kur apžiūrėjo XV–XVI a. inkų tvirtovės griuvėsius Maču Pikču kalno šlaite.
Nors bėgimas įžiebė naujų tikslų, Jolita dėl pasaulio stebuklų pažinimo savarankiškai keliavo prie Rio de Žaneiro Kristaus Atpirkėjo statulos, pastatytos ant Korkovado kalno, į Petros miestą Jordanijoje bei prie Didžiosios kinų sienos.
Įspūdis. Ne tik pasaulio stebuklai, bet ir maratonai Jolitai paliko daug įspūdžių. Kuris buvo įsimintiniausias? Lietuvė nepamiršo Bostono maratono, nors trasa driekėsi laukais.
Galvojant apie rezultatą bėgikei nėra kada dairytis į aplinką, bet didžiausią įspūdį jai paliko aistruolių palaikymas. Net ir laukuose jų buvo apstu, visi skandavo ir užtikrino gerą nuotaiką: „Pilnos pakelės žmonių su plakatais, nebuvo tuščios vietos.“ Bėgant paskutinius kilometrus Jolitos galvoje nelabai išliko gamtos vaizdai, tačiau išliko nepažįstamų žmonių palaikymas.
Jolita įsitikino, jog didžiųjų maratonų žavesį kuria būtent žmonių entuziazmas ir palaikymas, susidaro įspūdis, kad į kiekvieną bėgiką žiūrima kaip į kažin ką rimta nuveikusį. Kai pasibaigus maratonui Jolita Bostone važiavo viešuoju transportu, ją sveikino keleiviai, dėkojo, kad ji atvyko bėgti.
O maratone talkinantys savanoriai brangina savo vietą, nes į ją pretenduoja nemažai norinčių, todėl senbuviai laiko didele garbe prisidėti prie renginio.
Vieniša bėgikė. J.Kurtinaitienė treniruojasi ir bėgioja viena. Niekas iš moters šeimos nepalaiko jai draugijos bėgant. Sutuoktinis Eugenijus (52 m.) mėgsta minti dviratį. Žmona palaiko vyrą kelionėse dviračiais. Pora priklauso dviračių mėgėjų klubui, tad atostogų metu prisijungia prie jų sudarytų maršrutų užsienyje.
Su šio klubo nariais Kurtinaičiai dviračiais keliavo Vietname, Kambodžoje, Venesueloje, Trinidade ir Tobage.
Į maratonų bėgimo vietas J.Kurtinaitienė skrenda viena, o su vyru susitinka ten, kur abu tęsia kelionę.
Sūnus Ignas (22 m.) šį rudenį nubėgo pusmaratonį, dukra Gaivilė (26 m.) mėgsta ilgas dviračių distancijas.
„Labai savanaudiškai jai patariau pasirinkti fizioterapeuto specialybę, dabar ji studijuoja magistrantūroje Leveno universitete Belgijoje“, – džiaugėsi bėgikė.
Skaičiai. J.Kurtinaitienei priklauso Lietuvos meistrų (veteranų) 45 ir 50 metų moterų amžiaus grupės rekordai.
2020-ųjų spalio 3 dieną Jolita Helsinkio maratone pasiekė 45 metų moterų amžiaus grupės bėgimo rekordą – distanciją įveikė per 3 val. 6 min. 48 sek. Šįmet spalio 2-ąją Londono maratone lietuvė iškovojo dar vieną rekordą – 50 metų moterų amžiaus grupėje.
Tąkart J.Kurtinaitienė maratoną nubėgo per 3 val. 9 min. 14 sek.
Berlyno maratone vilnietė pasiekė geriausią asmeninį rezultatą – 42 kilometrus 195 metrus nubėgo per 3 val. 37 sek.
J.Kurtinaitienė anksčiau pradėjo nardyti nei bėgioti. Ji atliko per 70 nėrimų po vandeniu.
Jolita dalyvavo nardymo safariuose Raudonojoje jūroje ir ties Australijos koraliniu rifu.
