Laurutė mirė pirmadienio, sausio 16 d. rytą, būdama aštuoniolikos. „Šiandien netekome savo šypsenėlės“, – liūdnai sakė jos mama Virginija Kanišauskienė.
Mergaitę pasiglemžė klastingas plaučių uždegimas: ji su mama nuo sausio 1 d. gulėjo ligoninėje. Mergaitei į plaučius įsimetė pikta bakterija, nuo kurios kurį laiką padėjo vienintelis antibiotikas, bet ir tas veikė neilgai. Taigi, nepaisant medikų pastangų, mergaitės neliko.
Laurutė bus laidojama gimtųjų Juodpėnų kapinėse.
Kaip jau rašė Lrytas.lt, mergaitė sveikatos problemų turėjo nuo mažens: ji gimė neišnešiota, 28 nėštumo savaitę, svėrė vos 1,13 kg. Ir vėliau smarkiai atsiliko nuo bendraamžių, būdama penkiolikos svėrė 17 kg, t.y., panašiai, kaip penkiametis vaikas.
Lauryną nuo mažens kamavo epilepsija ir cerebrinis paralyžius, ji taip niekuomet ir neišmoko sėdėti, nei vaikščioti, ištardavo tik kelis žodžius: „mama“, „am“, „abu“, „baik“.
Virginija džiaugėsi bent jau tuo, kad dukrelė daug ką suprasdavo. Kai vasarą mama išsiruošdavo į daržą ravėti, pasakydavo jai: „Eisime dirbti“ ir toji sukrykšdavo iš džiaugsmo. Kol mama kapstydavosi lysvėje, mergaitė sėdėdavo lauke ant kėdutės, moteris dar paleisdavo muziką, kad jai būtų linksmiau.
Muzikos klausymas buvo vienas iš nedaugelio mergaitei su negalia prieinamų smagių užsiėmimų. Dar ji labai mielai bendraudavo su šeimos augintiniu šuniuku – su juo vienas kitą suprasdavo be žodžių.
Sunkią valandą su Laurute atsisveikino ir feisbuko grupės „Vilties spindulėlis“, kuriai mama Virginija priklausė, bendruomenė. Užuojautoje jautriai rašyta: „Šiandien danguje vienu angelu daugiau. Laurutė paliko šią žemę, savo artimuosius...
Ji išėjo, jos nebėra tarp mūsų, bet ji niekada nebus pamiršta, jis gyvens amžinai mylinčiose tėvų, sesers, artimųjų ir mūsų širdyse.
Ačiū už mums dovanotas šypsenas, Laurute, tegul būna lengvi ir purūs debesėliai tau, šoki, dainuoki, plasnoki kartu su kitais spindulėliais angelais, saugok ir globok savo artimuosius.
Tėveliams ir sesei linkime begalinės stiprybės išgyvenant širdį draskančią netektį, jokie žodžiai skausmo negydo ir nelengvina, tad nuoširdžiausiai prašome Dievo būti kartu su jumis šioj sunkioj valandoj.“
