Savo pomėgį Vilma atrodo prieš daugiau nei dvi dešimtis metų – pamatė skelbimą, kad žmonės kviečiami filmuotis televizijos laidoje „Dar ne vakaras“, išsiruošė ten, puikiai praleido laiką, dar ir vaizdo kasetę gavo dovanų – ir iki šiol tik ir telaukia progos kur nors nusifilmuoti.
„Man tai labai praskaidrina kasdienybę – darbe visgi yra rutina, kartais ir pabosta, o vakare ištrunki į kokį renginį, pasifilmuoji seriale ar vaizdo klipe – ir gyvenime atsiranda naujų spalvų, o į darbą eiti kitą dieną daug linksmiau“, – pasakojo moteris.
Seniau ji gyveno Šakiuose ir dirbo slauge ligoninėje, vėliau turėjo slaugyti smarkiai pasiligojusį tėtį. Kai tėvai mirė, abu panašiu metu, ji kraustėsi į Kauną ir griebėsi pirmo pasitaikiusio darbo – taip ir tapo patalpų tvarkytoja.
„Mėgstu juokaudama sakyti, kad aš paprasta, bet neprasta. Kartais pagalvoju, kad norėčiau dirbti kažką kito, bet priprantu prie žmonių, su kuriais dirbu, o ir darbų kaitalioti nemėgstu. O gal man trūksta spyrio, kuris mane išjudintų, kad panorėčiau kažką keisti. Žinau tik, kad nenorėčiau sėdimo darbo, man patinka veiksmas, turbūt todėl ir patinka filmuotis. Kai žinau, kad laukia filmavimasis, jau kelias dienas iki jo jaučiuosi pakylėta“, – pasakojo moteris.
Labai įspūdingais pasiekimais filmavimo aikštelėje pasigirti ji negali, bet nuveikta nemažai: kaip žiūrovė ar dalyvė pasirodė įvairiausiose televizijos laidose bei projektuose (labiausiai jai įsiminė laida „KK2 penktadienis“, kur dalyvavo kaip dainininko Mino gerbėja ir turėjo progą su juo pabendrauti), teko pasirodyti epizodiniuose vaidmenyse serialuose „Moterys meluoja geriau“, „Meilė gydo“, „Paveldėtoja“, daininkų ba. ir Justino Jaručio vaizdo klipuose.
Dar tik pradėjusi lankytis televizijoje, Vilma nepabūgo ir nakvoti stotyje – iš Šakių į Kauną važinėjo autobusu, o po vakarinio laidos filmavimo autobuso jau nebuvo. Kartą tokią naktį susipažino su dviem geranoriškais vyrukais, kurie ją pakvietė pavalgyti picos ir pašokti į naktį klubą, paskui parlydėjo į stotį. Kitą sykį stotyje budėjo šnekus policininkas, tad buvo įdomu paklausyti jo pasakojamų istorijų.
Maža to, prieš daugiau nei dvidešimtį metų važinėdama į filmavimus Vilma net sutiko savo būsimą vyrą. „Važiavau autobusu viena, ir jis buvo vienas – pagalvojau, gal jam nuobodu, tad pati jį užkalbinau. Nieko rimto nenujaučiau, bet po metų susituokėme“, – pasakojo moteris.
Netrukus šeima susilaukė sūnaus, kuriam dabar jau 23 m. Kol gyveno santuokoje, savo pomėgį filmuotis moteris apleido, o vėliau, po skyrybų, ir vėl prie jo grįžo. Kol turėjo vyrą, ragino ir jį kažkur nuvykti kartu, bet jis buvo uždaresnio būdo, linkęs daugiau būti namuose, tad jo prisikalbinti nepavykdavo.
Gerokai vėliau jau išsiskyrusi Vilma dalyvavo ir televizijos pažinčių laidose. Gyvenimo draugo ten nerado, tik bičiulį, su kuriuo kartais susirašo feisbuke – bet patirtis vis tiek buvo smagi.
Virsta psichiatre arba griuvinėja ant žemės
Klausiu Vilmos, ar iš tokio pomėgio jai pavyksta kažką uždirbti? „Dažniau filmuotis kviečia studentai, jie paprastai neturi iš ko sumokėti atlygio, nebent padengia kelionės išlaidas, bet aš sutinku, juk tuo užsiimu ne dėl pinigų, o dėl smagumo – sutinku naujų žmonių ir nuveikiu kažką įdomaus. Pavyzdžiui, vieni studentai filmavo pirtyje, mes ten ir šokome... Kitą sykį už filmavimąsi viename seriale buvome vaišinami picomis. O neseniai filmuotame atlikėjo ba. klipe, kurio labai laukiu pasirodant, dalyvavo ir „Aro“ pareigūnai, o aš turėjau griūti ant žemės, laikydama rankas už galvos“, – žvaliai pasakojo Vilma.
Jai patinka ir tai, kad filmuodamasi gali persikūnyti į įvairius personažus, kuriais realybėje niekada nebus. Pavyzdžiui, realiame gyvenime yra dirbusi slaugute, o suvaidinti teko ir gydytoją psichiatrę, taip pat metrikacijos skyriaus darbuotoją bei rašytoją.
Dar moteris labai norėtų suvaidinti policininkę, mat toks darbas jai atrodo įdomus, o ir pati mėgsta kovoti už teisybę. „Būna, pamatau besipešančius vyrus ir mėginu juos raminti, sakau, kad nedarytų nesąmonių gatvėje, verčiau eitų pasiboksuoti į bokso ringą. Tik vėliau pagalvoju, kad ir pati galėjau pakliūti į bėdą...“ – pasakojo pašnekovė.
Sulaukia ir apkalbų
Vilma nepraeina pro šalį ir tuomet, kai pamato, jog žurnalistai gatvėje filmuoja kažkokį siužetą – paklausia jų, kas vyksta, ir dažnai gauna progą išsakyti savo nuomonę.
Dar viena neseniai Vilmos atrasta galimybė – dalyvauti fotosesijose. Kai kurie fotografai priima į savo studiją ir nemokamai, galbūt jiems trūksta nuotraukų su brandesnio amžiaus moterimis.
Kartais aplinkiniai sako, kad Vilma užsiima niekais, nepriderančiais jos amžiaus moteriai, bet ji į tai nekreipia dėmesio. „Neretai išgirstu pašaipų, neva ko visur lendu, ir atsakau – jei nori, ir tu eik, niekas nedraudžia, kas ką nori, tą ir daro. Arba sako, ko tu lakstai kaip patrakus, kai tau tiek metų – bet juk metai ant kaktos neparašyti ir amžius nekliudo daryti tai, kas patinka. Užsiauginau krokodilo odą ir stengiuosi nekreipti dėmesio į aplinkinių nuomones, nes jei kitų klausysi, tai gali pasidaryti baisu ir iš namų išeiti“, – pastebėjo moteris.
Pridūrė, yra nusiteikusi ir pati pasisiūlyti kažkur dalyvauti ar paprašyti žinomo žmogaus kartu nusifotografuoti – jeigu išgirs neigiamą atsakymą, tebūnie, bet bus ramu, kad pabandė.
Patinka bendrauti su įžymybėmis
Kad sulauktų kvietimų filmuotis, moteris pildo įvairias anketas, yra užsiregistravusi keliose aktorių atrankos agentūrose. „Filmavimai dažniausiai vyksta Vilniuje, sostinėje yra ir nemažai aktyvių žmonių, kurie linkę visur dalyvauti, kaip ir aš, tad mane iš Kauno kviečia rečiau. Dar sunkiau praeiti atrankas ir tapti reklamos veidu, nes ten mokamas didesnis atlygis nei už filmavimąsi masinėse scenose“, – pasakojo moteris, sykį reklamavusi šokoladą.
Vilmai yra pasisekę ir įvairiuose televizijos žaidimuose – yra laimėjusi šaldytuvą, muzikinį centrą bei kelionę į Rodo salą, taip pat daug smulkesnių prizų. „Ypač patiko ta kelionė – juk šiaip gyvenu kukliai ir pakeliauti tenka labai retai“, – prisipažino pašnekovė.
Ji svajoja, kad vėl būtų filmuojama TV laida „Keliauk su žvaigžde“ ir jai pavyktų joje laimėti – gautų ir kelionę, ir progą pabendrauti su žinomu žmogumi, kas jai taip pat labai patinka.
„Būna, kad laukiame filmavimo seriale, ateina koks nors žinomas aktorius ir sako: „Sveiki, kolegos“ – ir iš karto tampa linksmiau laukti. Stengiuosi žinomiems žmonėms neįkyrėti, bet ir nesėdžiu tyliai kaip pelytė, jei būna proga, stengiuosi pabendrauti. Jau ir gatvėje su manimi sveikinasi Mino, Liveta Kazlauskienė, feisbuke susirašau su broliais Lavrinovičiais. Dar man dabar labai patinka dainininkas Tauras Macas, „X Faktoriaus“ dalyvis, vasarą rengęs pasirodymus Laisvės alėjoje. Ten aš ir publiką užvesdavau, kad būtų linksmiau. Daugelis žinomų žmonių visai nepasikėlę – jie bendrauja dar maloniau, nei kai kurie paprasti, bet labai pasipūtę žmonės, su kuriais sunku susikalbėti“, – pasakojo Vilma.
Klausiu pašnekovės, ar jos svajonė yra tapti žinoma, visų gatvėje atpažįstama žvaigžde? „Tikrai neturiu tokio tikslo, nesu tikra, ar būtų žinomu taip jau smagu. Man gerai ir taip, kaip yra dabar, svarbu tik, kad būtų galimybių kažkur dalyvauti, pasifilmuoti, kad gyvenime atsirastų daugiau spalvų. Būna, kad kokį vakarą vienai namuose pasidaro liūdna – tuomet pasiimu albumą, kur mano nuotraukos iš įvairių renginių, pavartau jį – ir nuotaika praskaidrėja“, – pasakojo moteris.
