Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje vyriausiąja specialiste dirbanti R.Urbonavičienė prisimena, kad pasirinkti profesiją nebuvo lengva.
„Baigus mokyklą kilo dvejonių ir svarstymų. Pamenu, rinkausi, ką studijuoti, ir tėtis paklausė: o gal teisę? Taip ir atsidūriau, kur esu dabar“, – pasakojo pašnekovė.
Visiškai priešingai nutiko jos vyriausiai dukrai Gabrielei.
„Kai vaikystėje paklausdavo, kuo noriu būti užaugusi, net nedvejodama atsakydavau, kad noriu būti kaip mama“, – teigė jau pusantrų metų Kauno apskr. VPK dirbanti G.Urbonavičiūtė.
Tiesa, vaikystės planus teko šiek tiek pakoreguoti.
„Baigus teisės magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete buvo pasirinkimas metus mokytis policijoje įvadiniuose kursuose. Trijų mėnesių įvadinių kursų tais metais neorganizavo. Štai tada ir pasirinkau trijų mėnesių kursus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, o juos baigus teko dirbti Medininkų pasienio poste.
Beveik po metų perėjau į lygiagrečias pareigas Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriuje. Išdirbusi tris mėnesius tarnybą tęsiu Dainavos policijos komisariate – dirbu Veiklos skyriuje vyresniąja tyrėja“, – apie profesinę kelionę pasakojo G.Urbonavičiūtė.
Skirtinguose padaliniuose, bet tame pačiame pastate dirbančios pareigūnės ne tik prasilenkia koridoriuje, bet ir retkarčiais drauge pusryčiauja ar pietauja.
„Didžiuojuosi dukra, nes matau, kad jai pasirinktame profesiniame kelyje sekasi, ji gerai jaučiasi. Žinoma, susitikusios ir darbe, ir namuose neišvengiame pokalbių apie darbą. Pasidalijame patirtimi, pasitariame ir motyvuojame viena kitą“, – kalbėjo moteris. G.Urbonavičiūtė pridūrė, kad labai svarbu darbe susikaupusių emocijų neišlieti asmeniniame gyvenime.
Mama ir dukra vertina artimą ir stiprų ryšį. Jos mėgsta laisvalaikį leisti kartu, išgerti kavos, pasivaikščioti ar apsipirkti.
„Mama man didžiausias autoritetas visuose gyvenimo pasirinkimuose“, – baigdama pokalbį sakė G.Urbonavičiūtė.
