Vasaros liko dar geras sprindis, – dar galima atsiplėšti nuo lipnių įpročių ir padaryti tai, kas įelektrina emocijas.
Įpročiai išsekina
„Turiu solidžios trenerio patirties. Ji liudija: nereikia sutelkti dėmesio tik į vieną sportinę veiklą. Ilgainiui kūnas ima kelti nemalonius pojūčius, atsiranda skausmų, todėl reikia pokyčių – reikia vieną sporto rūšį pakeisti kita, gal net šokiais.
Yra žmonių, kurie galvoja, kad negali šokti, bet pakanka keleto dienų treniruočių – keleto gatvės šokių, Lotynų Amerikos ar kitokio stiliaus šokių pamokų, ir savijauta pasikeičia.
Šokant išjudinami sąnariai, atslūgsta įtampa juosmens srityje, o kartu atsitraukia ir kelių, ir nugaros skausmas. Po tokių treniruočių žmonės stebisi, kad taip gali būti. Esą, nuolat sunkiai sportuoja, o tokio poveikio nėra buvę.
Tai – teigiamų emocijų aroma įtaka. Šokant, sportuojant kartu grupinėse treniruotėse prisigamina laimės hormonų – serotonino, endorfinų, dopaminų, ir jie sukelia euforiją. Taip ilsintis ir kūnas ima sveiksti“, – štai taip apie pokyčių teikiamą naudą prašneko Janas.
Jis perteikė ir pokalbį su viena iš stovyklautojų, kuri yra profesionali bėgikė, lankanti ir jo treniruotes.
„Anksčiau mergina guodėsi, kad nebegali bėgti maratonų, nebegali dalyvauti ir mano intensyviose treniruotėse, nes pradėjo smarkiai skaudėti kelius, kitus sąnarius. Įsikalbėjome su ja po stovyklos. Pasirodo, kad skausmas nurimo, o tai – neabejoju – yra teigiamų emocijų įtaka.
Taip jau būna, kad nuolatinė ta pati veikla, tos pačios, vienodos treniruotės įklampina. Nervų sistema į tai ima reaguoti neigiamai, prasideda uždegiminiai procesai, kurie kelia skausmą, skausmas – neigiamas emocijas, o šios dar labiau skatina uždegimo keliamus pokyčius.
Tačiau pakanka pakeisti aplinką, ir fizinis krūvis, ypač sportuojant kartu su kitais, sukelia gerųjų emocijų vulkaną, – patikino treneris. – Juk ir mūsų stovykloje nebuvo kada galvoti apie nenudirbtus darbus, nes prieš akis gulėjo ilgas įvairių treniruočių tvarkaraštis.“
Maždaug keturiasdešimt žmonių, kurie Jano suorganizuotoje „Sugar Camp“ stovykloje kartu su juo boksavosi „Tae-Bo“ treniruotėje ant jūros kranto, kurie liejo prakaitą su treneriais Jurga ir Andžejumi, kurie „House“ bei „Hip-hop“ šokių mokėsi kartu su Dainiumi Žebrausku – Skruzdėliuku, o Lotynų Amerikos šokių pradmenis gaudė mokomi Sonatos, iš stovyklos išsivežė tokį energijos užtaisą, kurio – tikėtina, pakas ilgam.
Iššūkiai ir kūryba
J.Tankevičius laikosi nuostatos – kokio darbo besiimtų gyvenime, jį atlieka nuoširdžiai. „Mano gyvenime netrūksta iššūkių, pastaruoju metu darau tai, ko niekada anksčiau neteko imtis.
Tačiau turiu sveikatos, turiu galimybę domėtis, mokytis ir nebėgti nuo naujovių. O stovykla buvo vienas tų iššūkių, kurį jau įveikiau. Tai – ir darbas, ir kūryba, kuri nuolat teikia jėgų plaukti prieš srovę bei padaro gyvenimą įdomų“, – kalbėjo Janas.
Keturių dienų „Sugar Camp“ stovykloje buvo žmonių, kurie beveik nepraleisdavo treniruočių, o jų per dieną būdavo ir po 6–8-ias – jogos, pilateso, „Animal flow“, „Tae-Bo“, šokių ir kitokių. Tai buvo didelis iššūkis, bet kodėl žmonės jį priėmė?
„Kovoti skatina adrenalinas, o galimybės patirti teigiamą jo poveikį yra retos. Ne šiaip sau žmonės rizikuoja gyvybe, to siekdami – renkasi greitį, šuolius iš didelio aukščio.
Sporte adrenalino poveikis yra teigiamas, o ir aš pats gavau didžiulę jo dozę. Patyriau tai organizuodamas stovyklą, kurioje reikėjo suderinti viską – dalyvių atvykimą, apgyvendinimą, maitinimą, sukviesti trenerius ir atlikti gausybę iš šalies neregimų darbų. Tai – mano atsakomybė, juk esu treneris“, – patikino Janas.
Bendruomenės galia
Kone tris dešimtmečius dirbamas įvairiuose sporto klubuose J.Tankevičius įgijo lojalių klientų, kurie yra sukūrę nedideles bendruomenes. Rengdamas „Sugar Camp“ stovyklą Janas ir turėjo sumanymą tas bendruomenes suburti draugėn.
„Anksčiau man yra tekę kaip treneriui dalyvauti panašiuose projektuose. Patyriau, kad tai yra nuostabus būdas kartu praleisti nors kiek laisvadienių.
Tad ir šį kartą gyvendami prie Palangos esančio kempingo „Compensa“ nameliuose po keturis arba penkis nepažįstami žmonės susibičiuliavo. Juk ir vienas dušas namelyje jau verčia komunikuoti, tartis, bendrauti“, – apie tai, kodėl stovyklai parinko būtent tokią vietą, paaiškino Janas.
Krislas sentimentų
„Atvažiavau diena vėliau. Buvo mano gimtadienis, privalėjau atšvęsti“, – paklausta, kodėl jos lyg ir nebuvo pirmosiose sporto stovyklos „Sugar Camp“ treniruotėse atsakė Ramunė. Moteriškas smalsumas nenugalimas, – akimirksniu nuslydo nuo liežuvio galiuko klausimas, kiek gi jai sukako metų.
„Šešiadešimt“, – nė nemirktelėjusi atsakė Ramunė.
Ji – viena iš tų žmonių, kurie sportuoti Vilniuje pradėjo tuomet, kai sporto klubai dar tik pradėjo išaugti garažų bei pusrūsių patalpas.
Anuomet, berods 2001-aisiais, sostinės Antakalnio rajone sportininkas, verslininkas Audrius Mikšys senos gamyklos patalpose įkūrė „Active Gym“ sporto klubą, o jame kartu su Janu, vedusiu įvairias treniruotes, taip pat – ir amerikietiško bokso „Tae-Bo“, susibūrė ypač stiprių trenerių komanda.
Darbas ir patį trenerį Janą atvedė per keletą sporto klubų, o dabar jo suorganizuota „Sugar Camp“ stovykla į susitikimų akistatas suvedė žmones, kurie visą tą laiką nenusigręžė nuo sporto.
