Antanas pasakojo, kad dabar šeima laikosi neblogai – ypač džiugina tai, kad dukrelė Gytė jau sveika. Ji buvo patyrusi ir rankų, ir kojų lūžius; ypač probleminė buvo dešinės kojytės, kurioje buvo du atviri lūžiai, būklė. Keturis mėnesius mergaitę tėtis nešiojo ant rankų, po to ji pradėjo žingsniuoti pati, bet pradžioje buvo nelengva.
„Dabar ji jau ne tik pati vaikšto, bet ir strakalioja. Na, tik dešinė pėdutė kiek pakrypusi į šoną ir rytais ją kiek pamaudžia, bet tai labai netrukdo, o gydytojai sako, kad padarė viską, ką galėjo. Tą patį sakė ir kineziterapeutai, pas kuriuos lankėmės mokamai – jie pasakė, kad daugiau neplėš pinigų, nes viską jau padarė“, – pasakojo Antanas.
Vaikai gerai laikosi ir psichologiškai – pasak tėčio, jie tikrai stiprūs. Na, o jam silpnumo akimirkų vis dar būna, bet jis jaučiasi įsitraukęs į rutiną – dirba transporto įmonėje Kaune ir kartais su grupe „Kavalieriai“ koncertuoja renginiuose, padeda vaikams ruošti namų darbus ir rūpinasi namais, tad nuolatinis užimtumas atitraukia nuo liūdnų minčių.
Liūdnesnis momentas buvo, kai šeima susiruošė puošti eglutę – šiemet vaikai panoro tai daryti anksti, ir tėtis neprieštaravo. „Mes turėjome keturis eglutės žaisliukus su išdrožinėtais mūsų visų vardais. Išėmusi juos iš dėžutės dukrytė, pamačiusi mamos vardą, susimąstė, padvejojo, tačiau visgi pakabino jį ant eglutės kartu su kitais – ir dabar visi laukiame tos šventinės dvasios“, – sakė Antanas.
Šventės namuose šiemet, suprantama, bus kitokios. Seniau ir dovanomis, ir vaišėmis daugiausia rūpindavosi Indrė, dabar tą darys Antanas, bet jo tokie rūpesčiai visai negąsdina. Jis nusiteikęs viską padaryti kuo geriau, kad vaikai neliūdėtų ir matytų, kad gyvenimas tęsiasi.
Neseniai baigėsi vyro rūpesčiai teismuose. Po atliktos ekspertizės lapkričio pradžioje paskelbta, kad dėl avarijos buvo kalta žuvusioji, išsukusi į priešpriešinę eismo juostą, nepasirinkusi saugaus greičio ir neįvertinusi kelio dangos.
„Man labai nesinorėjo pripažinti jos kaltės, buvau apskundęs prokuratūros nuosprendį vyriausiajam prokurorui, bet šis skundą atmetė. Tad dabar noriu atsiprašyti Luko Venckaus ir visos jo šeimos už tai, kad iš apmaudo dėl to, kas įvyko, buvau juos apkaltinęs dėl nelaimės ir turbūt sukėliau jiems daug streso. Kai dabar pagalvoji, kas nutiko, tas, žmogaus neprikelsi“, – liūdnai sakė Antanas.
