Dovilė įsitikinusi, kad būtent tėvai turėjo didžiausią įtaką jos, kaip menininkės, formavimuisi. Iš tėčio V.Tomkaus ji mano paveldėjusi veržlumą, užsispyrimą, meilę fotografijai ir piešimui, iš mamos L.Mulevičiūtės perėmusi jausmingumą, meilę poezijai, tikėjimą gėriu net ir sudėtingose situacijose.
„Vaikystėje mūsų šeima atrodė didelė – tėvai, seneliai, mamos ir tėčio seserys, jų vaikai – mano pusbroliai ir pusseserės. Per Kalėdas dažnai būdavo daug žmonių ir šurmulio. Metams bėgant tradicijos keitėsi, jaunimas sukūrė savo šeimas, bendraujame mažesniuose rateliuose.
Artimiausia šeima buvo mano tėtis, mama, dukra Elena ir, kaip tėtis mėgo sakyti, mūsų gyvūnija – dvi katės ir šuniukas. Dažniausiai šventės vykdavo pas mane, tėvai ateidavo į svečius su lauknešėliais ir dovanomis – gyvename tame pačiame name“, – pasakojo D.Tomkutė.

