Išskirtinio gimtadienio sulaukusiai pacientei palinkėta, kad kiekviena diena būtų laiminga, kad neapleistų gera nuotaika, netrūktų artimųjų meilės bei šilumos.
Senolė – dar pakankamai stiprios sveikatos, geros atminties, norinti bendrauti. Moteris džiaugėsi savo slaugytojų apsilankymu, noriai pasakojo, kad gyvena šiltai ir jaukiai, kad artimieji ją myli ir rūpinasi, kad nieko jai netrūksta. Apgailestavo, kad vienintelė užauginta dukra jau mirusi, o rūpinasi ja vienos anūkės šeima. „Turiu dvi anūkes. Viena gyvena Amerikoje, o kita čia, pas ją – Neritą Narmantienę – ir esu apsistojusi“, – pasakojo Barbora Drasutavičienė.
„Kiek ją atsimenu, ji visada tokia pat. Man atrodo, jau daug metų nesikeičia. Dar pakankamai stipri, šviesaus proto, norinti bendrauti. Pas mus įsikūrė prieš kokius penkerius metus, sako, kad čia jai trūksta vieno – kad būtų daugiau žmonių“, – pasakojo kartu gyvenantis proanūkis Tomas Jašmontas.
Barbora Drasutavičienė kilusi iš Barstyčių. Jų šeimoje gimė septyni vaikai, tačiau dėl sudėtingų sąlygų užaugo tik keturi. Barstyčiuose ji ir gyveno. „Išmokau siūti, nusipirkau siuvimo mašiną. Tačiau užėjo rusai ir man namuose siūti nebeleido, liepė eiti į buitinį. Aš nėjau. Įsidarbinau internatinėje mokykloje vaikų aukle.
Teko dirbti ir Plungės linų fabrike, ir kitus darbus. O kai jau buvau pensijoje, persikėlėme į Platelius – dukra ten namus įsigijo. Ten irgi siuvau. Vėliau į Plungę išvykau“, – prisiminimais dalijosi moteris.
Dabartiniai Barboros namai – labai gražioje vietoje. Moteris pasidžiaugė, kad šalia pušynėlis, kad kartais ir kokia stirnelė ateina. Kambarėlis jaukus, šiltas.
Plungės ligoninės ambulatorinės slaugos paslaugas namuose teikianti komanda pas ilgaamžę Barborą važiuoja pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Padeda jai nusiprausti, pasimankštinti. Po jų vizito gimtadienio proga moteris džiaugėsi: „Net aštuonios atvyko pasveikinti! Aplankė, gėlelių atvežė, geru žodžiu paminėjo. O ko daugiau reikia?“ – kalbėjo sukaktuvininkė.
