Ukrainiečių šeimos, kurias likimas nubloškė į Kauną, per Kūčias ir Kalėdas artimiesiems linkės svarbiausio – taikaus dangaus. Tokį linkėjimą jos girdėdavo ir iš savo močiučių. O kuo panašios ir skirtingos lietuvių ir ukrainiečių švenčių tradicijos?

Ukrainiečiai, Kūčias ir Kalėdas švęsdavę pagal stačiatikių kalendorių, šiais metais jau taikysis prie europietiškų tradicijų.

Nuo karo savo šalyje su vaikais pabėgusios ir Kaune įsikūrusios ukrainietės papasakojo, kaip šias šventes sutikdavo namuose ir kaip jas švęs šiais metais.

Moterys iš kruopų ir medaus bei riešutų gamins tradicinį ukrainiečių Kūčių patiekalą, bet ragaus ir jiems neįprastų lietuviškų kūčiukų.

[[ge:lrytas:lrytas:29704064]]

Namų neteko per Kalėdas

Jana Avramenko su vyru ir dviem sūnumis Denisu ir Danila gyveno Pietų Ukrainoje, Zaporožės srityje, Orechovo mieste.

Kūčias ir Kalėdas švęsdavo pagal stačiatikių ir graikų katalikų papročius – sausio 6-ąją ir 7-ąją. Ant Kūčių stalo būtinai būdavo patiekiamas pagrindinis patiekalas – Pietų Ukrainoje tai yra virti ryžiai su riešutais ir medumi. Vaišindavosi įvairiais ne mėsiškais patiekalais.

Per Kalėdas svečiuodavosi pas tėvus, puotaudavo.

Kai Rusijos kariuomenė ėmė vis labiau okupuoti Ukrainą, J.Avramenko namas buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus.

„Tai įvyko tą dieną, kai jaunesniojo sūnaus Deniso mokykloje vyko kalėdinė šventė: vaikai surengė spektaklį, tėvai jį stebėjo. Tada sulaukiau skambučio, kad mūsų namą subombardavo. Žiūrėjau į sūnų ir verkiau. Jis manė, jog tai džiaugsmo ašaros, kad matau jį scenoje“, – skaudžias akimirkas prisiminė J.Avramenko.

Tenka labai daug dirbti

Moters vyras liko Ukrainoje, bet kurią akimirką gali būti pašauktas tarnauti kariuomenėje ir ginti savo šalį.

[[ge:lrytas:lrytas:29712234]]

Pati Jana su vaikais patraukė ieškoti saugesnės vietos ir atsidūrė Lietuvoje.

„Net nežinau, kodėl, bet taip susiklostė. Anksčiau maniau, kad žmogus pats tvarko savo gyvenimą, bet dabar tikiu, jog kiekvienas turime savo likimą, nuo kurio nepabėgsi“, – sakė ukrainietė.

Profesionali psichologė, savo mieste dirbusi mokykloje, Kaune jau kitą dieną gavo darbą „Herojaus“ mokykloje. Išsinuomojo ir būstą.

Dabar kelis kartus per savaitę vakarais dar dirba ir vienoje avalynės parduotuvėje, padeda prekes išsirinkti ukrainietiškai ar rusiškai kalbantiems žmonėms, bet jau neblogai supranta ir stengiasi kalbėti ir lietuviškai.

„Vaikai auga. Danila Kaune baigė vidurinę mokyklą, dabar jau studijuoja, bus IT specialistas. Denisas eina į 6 klasę, jam 11 metų. Jiems visko reikia, taip pat reikia mokėti ir už būsto nuomą, tad tenka daug dirbti“, – pasakojo moteris.

Pernai švęsti nenorėjo

Pernai žiemos šventes ukrainiečių šeima jau sutiko Kaune. Tačiau tada vaikai tik gavo saldumynų, nes noro švęsti nebuvo. Tik klausėsi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sveikinimo.

Ukrainiečiai iki šiol krūpčioja, kai šaudomos petardos.

[[ge:lrytas:lrytas:27915354]][[ge:lrytas:lrytas:29157862]]

„Aštuonis mėnesius buvau tarsi sustabarėjusi. Sunkiai sekėsi orientuotis mieste, mokytis lietuviškai. Neleidau sau nieko pirkti. Tačiau vėliau apsipratau. Taip pat supratau, kad daugelis mūsų iki karo gyvenome neteisingai“, – pasakojo moteris.

Ukrainietė sakė, kad jos šeima, kaip ir daugelis kitų, daug dirbo – iš pradžių norėjosi įsigyti namą, automobilį, sakydavo, kad gyventi savo malonumui galės vėliau.

„Bet neliko nei namų, nei automobilių, likome tik mes patys. Supratau, kad reikia gyventi čia ir dabar“, – atviravo J.Avramenko.

Šią žiemą moteris įsigijo gražių interjero detalių, žvakių, papuošė sidabrinę eglę, o vaikai sulauks dovanų ir visi drauge švęs Kūčias bei Kalėdas. Skanaus ir lietuviškų kūčiukų. Jie neįprasti, bet skanūs.

Vis linkėdavo taikos

J.Avramenko ruošdamasi šventėms vis prisimena savo močiutę, kurios namuose visada būdavo daug duonos, o svarbiausias tostas per Kalėdas – linkėjimas, kad nebūtų karo.

„Ji išgyveno Antrąjį pasaulinį karą, pati patyrė, kas yra badas ir kokia brangi yra gyvybė bei taika. Kol buvau jaunesnė, dėl tokio linkėjimo net pykdavau. Dabar puikiai suprantu, kad ji buvo teisi“, – sakė ukrainietė.

Ukrainiečiai oficialiai nusprendė, kad savo tradicijas reikia derinti prie europietiškų.

„Todėl švęsime tomis dienomis kaip ir jūs. Mums tai bus šauni diena, nes neisime į darbus ir mokslus, galėsime pabūti kartu. Man labai patinka posakis „viskas bus gerai“. Tuo tikiu“, – kalbėjo J.Avramenko.

Pastebėjo nemažai panašumų

O Nadija Šepel su dviem vaikais gyveno Chersone, bet kai prasidėjo karas, 2022 metų balandį, atvyko į Kauną ir čia įsikūrė. Moteris dirba savanore ukrainiečių pagalbos centre „Kaunas su Ukraina“, dukra Tatjana ir sūnus Denisas mokosi mokykloje.

Vakarų Ukrainoje, Ivano Frankivsko mieste, gyvenusi Khrystyna Drohomyretska su dukra Nadija saugesnio prieglobsčio pradėjo ieškoti vėliau, jos taip pat atkeliavo į Kauną, kur susipažino su N.Šepel. Moterys ėmė padėti viena kitai ir susibičiuliavo.

Ukrainietės tikino, kad bando prisiderinti prie europietiškų Kūčių ir Kalėdų tradicijų bei datų. N.Šepel pernai jas sutiko su ukrainiečiais ir lietuviais, kurie priklauso paramos centrui, ir pastebėjo, kad abiejų tautų tradicijose yra nemažai panašumų.

Svarbios kviečių varpos

Artėjant žiemos šventėms moterys susitiko N.Šepel namuose ir papasakojo, kaip Kūčias bei Kalėdas švęsdavo savo tėvynėje pagal stačiatikių ir graikų katalikų papročius.

„Švenčių laukimas prasidėdavo dar gruodžio 19-ąją, kai stačiatikiai mini Šv.Mikalojaus dieną. Jis buvo kilęs iš turtingos šeimos, bet kai paveldėjo turtus, juos išdalino vargstantiems.

Dabar šios dienos vakare vaikai gauna dovanų saldumynų, anksčiau, kai aš buvau vaikas, saldumynus tėvai naktį pakišdavo po pagalve, kad juos rasčiau ryte“, – pasakojo K.Drohomyretska.

Sausio 6-osios vakaras vadinamas Šventuoju, arba Kūčių, vakaru. Ukrainietės pasakojo, kad šią dieną visi šeimos nariai turėtų būti namuose, padėti vieni kitiems ruošiantis šventei.

Šeimininkės ruošdavo 12 patiekalų, simbolizuojančių 12 apaštalų. Visi Šventojo vakaro patiekalai turi būti neriebūs, ne mėsiški.

Po staltiese ukrainiečiai kloja šiaudų, stalo kampuose po staltiese padeda po česnako skiltelę – jos saugo nuo ligų ir piktų jėgų.

„Ant stalo statoma ukrainiečių kalėdinė puošmena – dailiai surištas kviečių varpų ryšulys. Jis simbolizuoja troškimą, kad kitais metais namuose būtų gausa. Ši puošmena laikoma iki Užgavėnių“, – pasakojo N.Šepel.

Prieš pradedant vakarieniauti ant stalo uždegama žvakė, prisimenami išėjusieji.

Palieka vaišių ir vėlėms

Tuose regionuose, kur gyveno ukrainietės, pagrindinis Kūčių patiekalas gaminamas iš kviečių arba miežių.

„Ši košė sumaišoma su razinomis, aguonomis, medumi ir riešutais. Šeimos galva ratu siunčia dubenį su pagardinta koše, kol jos paragauja visi šeimos nariai“, – skubėjo pasakoti N.Šepel sūnus Denisas.

Tada ragaujama kitų patiekalų. Tai virtiniai su grybų, kopūstų, bulvių, vyšnių įdarais, kopūstai su grybais, įvairūs žuvies patiekalai.

„Vakarų Ukrainoje gaminamas grybų pavilgas, valgomi tarkuoti ir su krienais sumaišyti burokėliai“, – pridūrė K.Drohomyretska.

Pasivaišinus vaikai lenda po stalu ir kudakuoja, kriuksi.

[[ge:lrytas:lrytas:29712235]]

„Atsimenu, kaip smagu būdavo tai daryti vaikystėje. Tikima, kad taip elgiantis namuose bus gausa, gyvuliai bus sveiki“, – pasakojo N.Šepel.

Po vakarienės ukrainiečiai palieka po šaukštą kiekvieno patiekalo mirusių giminaičių dvasioms – ant stalo arba ant palangės. Taip pat paliekamas ir praviras langas, kad protėvių vėlės ateitų, pasivaišintų ir aplankytų savo gyvus artimuosius.

Svarbu, kad bus kartu

Atėjus Kalėdoms rytas pasitinkamas džiaugsminga fraze „Kristus gimė“.

Ant stalo jau garuoja mėsiški patiekalai – balandėliai, suktiniai, patiekiama šaltiena, įdaryta žuvis. Kalėdos švenčiamos tris dienas. Tada žmonės lanko vieni kitus, laukiama kalėdotojų, nes tikima, kad kuo daugiau jų aplankys namus, tuo metai bus dosnesni.

„Dabar žmonės kalėdotojams dovanoja ne saldumynus, o aukoja pinigus, kurie skiriami mūsų kariuomenei“, – sakė K.Drohomyretska.

Per šias šventes ir buriama.

N.Šepel sakė, kad šiemet jos vaikai Šv.Mikalojaus dieną jau gavo saldumynų.

Šeima Kūčias ir Kalėdas rengiasi švęsti ir pagal katalikišką, ir pagal jai įprastą kalendorių.

K.Drohomyretska su dukra gruodžio 22-ąją išvyko į Ukrainą. Ten gyvena jos sūnus, kuris studijuoja mediciną, rengiasi tapti reabitologu ir išvykti iš Ukrainos negali, nes jo pagalbos reikia kariams.

Ukrainietei svarbiausia, kad švenčių metu visi bus drauge, nesvarbu, kokią dieną jas švęsti.

Ukrainiečiai mieste turi kur burtis

Eglė Andriuškienė

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja

„2022-ųjų rugpjūtį uždarius Kauno ukrainiečių registracijos centrą galime tik iš dalies pasikliauti oficialiai skelbiama statistika apie naujai atvykstančius asmenis iš Ukrainos. Ji kinta, nes asmenys, atvykę į šalį, gali užregistruoti viename mieste, o gyventi kitame.

Matant, kiek ukrainiečių kreipiasi dėl paslaugų ar paramos, galima spręsti, kad naujai atvykstančių nėra labai daug – po kelias dešimtis žmonių per mėnesį. Kaip ir anksčiau, dauguma jų moterys su mažais vaikais.

Ukrainiečiai laukiami Kalėdų miestelyje, kur vyksta edukacijos, giesmių koncertai, yra Senelis Kalėda. Beveik kiekvienoje ugdymo įstaigoje organizuojami šventiniai pasibuvimai, jų metu keičiamasi dovanomis, renkama parama ukrainiečiams ir kitoms socialiai jautresnėms grupėms.

Miesto įstaigos bendradarbiauja su ukrainiečių bendruomene, laukia jų nemokamuose renginiuose. Kauno miesto savivaldybės V.Kudirkos viešoji bibliotekoje veikia ukrainiečių skaitytojų klubas, kuris renkasi du kartus per mėnesį. Gruodžio 22 dieną vyko jų šventinis susitikimas.

Čia įsikūręs ir ukrainiečių moterų klubas. Į jį renkamasi kartą per mėnesį, vyksta lietuvių kalbos mokymai karo pabėgėliams iš Ukrainos. Ukrainiečiai nuolat ateina į renginius, dalyvauja vaikų edukacijose, skaito knygas, naudojasi kompiuteriais, mokosi kompiuterinio raštingumo.

Kauno miesto muziejų ukrainiečiai visus metus gali lankyti nemokamai, nemokamos ir visos muziejaus veiklos – ekskursijos, edukacijos, renginiai. Tautinės muzikos skyriuje veikia pačių ukrainiečių bendruomenės parengta paroda. Ukrainiečių bendruomenė čia renkasi kiekvieną šeštadienį, vyksta lietuvių kalbos pamokos, renginiai, kuriuos organizuojasi pati ukrainiečių bendruomenė. Ukrainiečiams atviri ir visi Kauno menininkų namų renginiai.“

Kaune įsikūrę ukrainiečiai šventes sutiks neįprastai: net pasiryžo pakeisti datas