Elektroninės muzikos kūrėjas Leonas Somovas (42 m.) pasidalino mintimis apie gyvenimą.

– Kas jus įkvepia gyventi?

– Mano tikslai, šeima, dvi dukros, muzika.

– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?

– Kai einu į įrašų studiją, dažniausiai svajoju, skęstu savo mintyse. Aplinkui gali vykti bet kas, abejoju, ar į ką nors atkreipiu dėmesį. Kartais būnu taip susikaupęs, kad nepastebiu ranka man mojuojančio draugo.

– Koks patinka patiekalas?

[[ge:lrytas:lrytas:30223331]][[ge:lrytas:lrytas:30777144]]

– Aštrus, nes mėgstu azijietišką virtuvę, tačiau gerai pagamintas bet kurios virtuvės patiekalas gali būti skanus.

Labiau mėgstu azijietiškus ir vegetariškus valgius. Vienintelio neturiu, kaip ir vienos mėgstamiausios dainos. Dainų ir patiekalų tiek daug, kad vieno neišskirčiau. Maistą renkuosi pagal nuotaiką – vieną dieną norisi lietuviško valgio, kitą – azijietiško.

– Mėgstamiausias kvapas?

– Miško ir samanų vasarą.

– Geriausia gauta dovana?

– Daiktų nesureikšminu. Man svarbiau, kad žmogus parodė dėmesį, o ne kokį daiktą padovanojo. Jeigu jau vis dėlto kalbėtume apie daiktus, juokais pasakyčiau, kad geriausia dovana buvo sintezatorius, knyga.

– Jei pasaulyje yra rojus, tai...

– ... jis yra mūsų mintyse. Žemė yra pragaras. Dauguma žmonių rojų idealizuoja, tai normalu. Gyvenimas Žemėje – uždaras ratas, kaip budistai sako, – samsara, arba žemiškų atgimimų ratas. Visi ieškome geresnio gyvenimo.

Todėl aš mažiau skaitau naujienų, daugiau klausausi muzikos, skaitau knygas ir mano gyvenimas būna laimingesnis, linksmesnis.

– Be ko diena prarastų prasmę?

– Be kavos.

– Kaip atsipalaiduojate?

– Medituoju. Pastaruosius keletą metų medituoti sekasi vis geriau ir tai padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir suvokti, kas vyksta gyvenime, ką pats darau. Anksčiau meditacija atrodė sudėtinga, neįmanoma praktika, bet kuo toliau, tuo labiau ji man padeda.

Jei važiuočiau į gamtą, medituočiau dažniau. Jeigu turiu daugiau darbų, greičiau pamedituoju. Bet savęs niekada nepamirštu. Galiu medituoti vaikščiodamas, būdamas namuose.

– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?

– Labai svarbu pažinti savo būsenas, emocijas, nes kartais tai yra tiesiog mintys. Jos kaip debesys praplaukia.

Esame žmonės, todėl gauname ir neigiamų, ir teigiamų emocijų. Nežinau, ar įmanoma jų atsisakyti, nes tai normalu. Nieko bloga kartais paliūdėti, reikia tai priimti, ir tiek. Kitą dieną atsikėlus visai kitos emocijos užplūsta.

Vaikščiojimas, judesys, veiksmas man suteikia teigiamų emocijų. Tai jau seniai pabrėžė daugybė filosofų. Austrų psichiatras, neuropatologas Sigmundas Freudas kasdien vaikščiodavo po savo kvartalą, kad įkvėptų naujų minčių, idėjų. Pastebėjau, kad ir dirbant įrašų studijoje sveika atsitraukti, po to vėl sugrįžti ir tęsti darbą. Padarius pertrauką neretai pasikeičia ir požiūris.

– Blogiausias įprotis?

– Per dažnas serialų žiūrėjimas ir užkandžiavimas nesveiku maistu. Šito visiškai neatsisakiau, būna visaip. Rudenį ar žiemą, kai tamsu, šalta, liūdna, kartais visai gerai pažiūrėti lėkštą filmą, suvalgyti bulvių traškučių.

– Ką naujo norėtumėte išmokti?

– Norėčiau pagerinti muzikinio programavimo įgūdžius.

– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?

– Man didžiausia garsenybė yra mano žmona Žemyna. Nors kartu gyvename nemažai metų, nueiti į pasimatymą vis tiek smagu.

[[ge:lrytas:lrytas:30989411]]

– Jei nebūtumėte tas, kas esate, kuo norėtumėte tapti?

– Man smagu ten, kur esu.

– Drąsiausias sprendimas?

– Buvo nedrąsu vykti į Šiaurę, nes visąlaik bijojau šalčio. Nežinau, ar tai drąsiausias sprendimas, – nuskridome į šiauriausią Europoje Svalbardo salyną Norvegijoje. Tuo metu spigino apie trisdešimt laipsnių šaltis, bet jutiminė temperatūra buvo didesnė. Praleidome savaitę – lindome į ledo olas, važinėjome šunų traukiamomis rogėmis.

Ar tai drąsu? Nemanau. Tokia pirma mintis šovė į galvą.

– Įsimintiniausias nuotykis?

– Daug nuotykių buvo, bet gal įsimintiniausiu įvardyčiau kelionę į Indiją. Per tris savaites buvo dvylika skrydžių, aplankiau Indiją nuo šiaurės iki pietų. Mačiau nemažai muzikos festivalių, grojau keturiuose koncertuose, kelionę baigiau su Tibeto vienuoliais.

Kartu su trimis šimtais vienuolių gyvenome šventykloje, todėl tie pokalbiai ir prisiminimai labai gražūs.

– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?

– Daržovių, vaisių.

– Mėgstamiausias posakis?

– Neturiu tokio.

– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?

– Dabar skaitau muzikos prodiuserio Ricko Rubino knygą „The Creative Act: A Way of Being“, lietuviško vertimo dar nėra.

Pastebėjau daug bendrų situacijų, į kokias pats kasdien patenku studijoje ir veikloje. Skaityti knygą tokio žmogaus, kuris kurdamas muziką praleido visą gyvenimą, dirbo su artistais, kurie yra mano dievaičiai, labai įdomu. Knyga skirta įkvėpimui, tinka visiems.

Dažnai paraleliai skaitau keletą knygų, tad paminėsiu ir Geshe Jampos Tinley „Keturias tauriąsias tiesas“. Šiek tiek domiuosi budizmu, norisi susipažinti labiau, todėl skaitau ir šią knygą. Iš anksčiau perskaitytų labai patiko Gregory Davido Robertso „Šantaramas“.

Įsimintinų filmų daug, bet paminėsiu linksmą ir juokingą, nors jis nėra prasmingas, labai gilus. Tai – brolių Joelio ir Ethano Coenų sukurta kriminalinė komedija „Didysis Lebovskis“. Mes su draugais vos ne nuo vaikystės jį žiūrime. Kai pasaulis liūdnas, komedijas žiūrėti smagu.

– Kokią kosmetiką naudojate?

– Man svarbu turėti priemonių plaukams susitvarkyti. Taip pat naudoju gydytojo skirtus kremus veido odai. Kvepalus perku Užupyje Visokių daiktų krautuvėlėje.

Be to, man patinka ten apsilankyti, nes dirba žmonės, mėgstantys savo darbą.

– Meilė – tai...

– ... mano šeima.

– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?

– Tai ne man spręsti. Čia kaip ir klausantis muzikos – lygini ir vertini remdamasis savo žiniomis. O kaip mane kas nors turėtų vertinti, palieku tai spręsti kitiems.

Muzikos kūrėjas Leonas Somovas: „Rojus yra mūsų mintyse. Žemė yra pragaras“