Pirmasis uždarbis ir didžiausios silpnybės, suryjančios sunkiai uždirbamus pinigus. Taupyti ar išlaidauti? Žinomi žmonės praveria savo pinigines.

Gamtos fotografas, laidų vedėjas Marius Čepulis (49 m.) sako: „Svarbu žinoti, kokiose ribose gali sau leisti, ir visada turėti pagalvę juodai dienai. Pinigai nėra gyvenimo tikslas. Tai – tik priemonė.“

– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?

– Objektyvas fotoaparatui.

[[ge:lrytas:lrytas:21436095]][[ge:lrytas:lrytas:25700299]]

– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?

– Jei kalbama apie maistą, būdamas liūdnas perki ledų. Juokauju. Perkant daiktus niekada nelemia emocijos. Reikia – perku. Nereikia – kokio velnio pirkti?

– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdamas?

– Jokiems. Visiškai jokiems.

– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?

– Tikrai ne. Tiesiog pasakau – pirksiu.

– Kokia jūsų pinigų filosofija?

– Nėra kažkokios didelės filosofijos. Svarbu žinoti, kokiose ribose gali sau leisti, neviršyti tos sumos ir visada turėti pagalvę juodai dienai.

– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?

– Žinoma, tėvai. Tėvas buvo ir yra pagrindinis mokytojas.

[[ge:lrytas:lrytas:30685188]]

– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?

– Jie niekada nelepino pinigais, nors galėjo. Bet kai būdavo sunku, visada padėdavo.

Pinigai šeimoje niekada nebuvo kažkokia vertybė ar siekiamybė.

Vaikus mokau, kad darbas visų pirma turi teikti džiaugsmą, o ne nešti pinigus. Pinigai savaime niekada negali būti tikslas. Jie yra tiktai priemonė tikslui pasiekti.

– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie patys turi užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?

– Nieko nemanau, kiekvienas elgiasi pagal savo mąstymą. Bet sutinku, kad vaikai turi išmokti užsidirbti ir suprasti pinigų vertę.

– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?

– Ne. Yra visokių žmonių. Ir, spėju, ne pinigai ten problema, o kitos vidinės problemos.

– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?

– Rodos, darbo ir poilsio stovykloje gavau kažkiek rublių, tai buvo apie 1990-uosius. Pinigus turbūt išleidau pašto ženklams su gyvūnais.

[[ge:lrytas:lrytas:30685187]]

– Kas jus skatina uždirbti pinigų?

– Žmona. Juokauju. Niekas neskatina. Dalyvauju projektuose, kurie man patinka ir duoda didžiausią finansinę naudą.

O pinigai reikalingi, kad šeima jaustųsi patogiai, kad galėtume keliauti, kad būtų iš ko padėti, jei kada reikės pagalbos vaikams.

– Ar praveriate piniginę labdarai?

– Žinoma, tiek gyvūnų prieglaudoms, tiek Maisto bankui, tiek pagalbai Ukrainai.

Priminėte, šiandien dar neskambinau 1485.

– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?

– Ne, buvo tik netoli to. Bet piniginės pagalvės išgelbėdavo ir padėdavo atsitiesti.

– Ar atsidedate kas mėnesį dalį savo pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?

– Konkrečiai neskaičiuoju, tačiau žiūriu, kad trečdalis uždarbio būtų nenaudojamas.

– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydamas ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykštus?

– Nemėgstu ieškoti dovanų. Dažnai dovanoju pinigus, kad žmonių neužversčiau nereikalingais niekais. Artimiausiems stengiuosi dovanoti įspūdžius, o ne daiktus.

Į kainą visada žiūriu, kad ji atitiktų prekės vertę, tik tiek.

– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?

– Niekaip. Dovanotam briedžiui į ragus nežiūri.

[[ge:lrytas:lrytas:30685182]]

– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?

– Neturiu jokių svajonių, kurioms reikia milžiniškų pinigų sumų. Nereikia man namų, mašinų ar dar kažko. Turiu daugybę mažų svajonių, kurioms pinigų užsidirbsiu.

Didžioji mano svajonių dalis yra kelionės, pavyzdžiui, apkeliauti Australiją, Naująją Zelandiją, Kosta Riką, Grenlandiją, Antarktidą, Kamčiatką (kai priklausys Kinijai).

– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?

– Žinoma. Kiekvieną rytą atsistoju nuogas balkone prisiklijavęs 100 eurų banknotus.

Monetas laikau saujoje, šokinėdamas kratau jas ir dainuoju: „Pinigėliai, pinigėliai, ne pabėkit, o atlėkit.“ Kol kas nepabėgo, bet ir neatėjo daugiau. Užtat kaimynams pramoga.

– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?

– Tik iš dalies. Spėju, kiekvienam žmogui yra kitaip, priklauso nuo jo gyvenimo būdo, vietos. Taip, pinigai atriša rankas ir leidžia daryti, patirti daugybę dalykų. Bet turi surasti pusiausvyrą, nes riba, kai pradedi dirbti vien dėl pinigų ir jie vėl pasiima tavo laisvę, yra gana plona.

Gamtos fotografas Marius Čepulis: „Dažnai dovanoju pinigus, kad žmonių neužversčiau nereikalingais niekais“