„Jauskitės geriau, gyvenkite ilgiau!“ – žada slaugos namai. Ar tai tiesa?

„Mergaitės, aš mirsiu“, – dejuoja 100-metis senukas, naktį šiaip taip prisikvietęs slaugytojas. „Duok Dieve“, – ramiai palinki viena iš jų, – skamba „Lietuvos ryto“ žurnalistės turimame garso ir vaizdo įraše. Linkėjimas išsipildė – po savaitės senolis mirė.

Kas vyksta prestižiniuose slaugos namuose „Gemma“, į kuriuos atvežę senyvą žmogų artimieji tikisi rūpestingo slaugymo?

Vietoj šventės – operacija

[[ge:lrytas:lrytas:30341035]][[ge:lrytas:lrytas:29652504]]

Eliziejus Rimanas jau po 2024-ųjų Naujųjų Metų pradėjo ruoštis šventei. Balandžio 14 dieną jam turėjo sueiti 100 metų. Linksmas, bendraujantis, vietoje nenustygstantis senolis, savo dokumentuose net įrašydavęs profesiją „artistas“, dar būdamas 99-metis kūrė linksmus eilėraščius ir šeimos pobūviuose traukdavo populiarias lietuviškas dainas.

Tad ir savo šimtmečiui ruošėsi iš peties. Kūrė šventės scenarijų ir sudarinėjo svečių sąrašą. 35 svečius – žydų bendruomenės narius, dviejų dukrų ir sūnaus šeimas, – jau buvo sukvietęs į viešbučio „Crowne Plaza“ restoraną 12 aukšte. Čia buvo šventęs ir savo 95-metį.

Bet šventė neįvyko. Sausio 15 dieną senolis namie užkliuvo už kilimo, virto, susilaužė šlaunikaulį. Sugebėjo dar pats paskambinti sūnui Olegui Rimanui. Nuvežus į Greitosios pagalbos ligoninę, artimieji išgirdo chirurgų verdiktą: operuoti pavojinga, gali neištverti narkozės, mirtis. Tik 20 proc. kad išgyvens. Išeitis? Tegu ligonis guli namie, skausmai, pneumonija, pragulos ir tada mirtis.

„Tėvukas kategoriškai pareikalavo: „Operuoti!“ Mat labai norėjo tos savo 100-mečio šventės. Tikėjosi, kad per iki šventės likusias 60 dienų bus sveikas kaip ridikas“, – šypteli teisininkas O.Rimanas, pasiryžęs papasakoti toli gražu ne linksmą istoriją.

Senolis iš tiesų operaciją ištvėrė. Dvi dienas dar sąmonė po narkozės klaidžiojo, bet trečią dieną palatoje jau dainavo jį prižiūrintiems vaikams.

Jautėsi gerai, gydytojai iškart leido atsistoti ant kojų.

Operacijos metu senoliui buvo įstatyta cistostoma, prikabintas šlapimo maišelis.

Laikinai priežiūrai į „Gemmą“

„Aš su seserimis supratome, kad namie mums bus sudėtinga su tuo susitvarkyti. Gavome siuntimą priežiūrai slaugos ligoninėje, kol reikalai susitvarkys. Pasirinkome „Gemmą“, primokėjome.

Sausio 25 dieną tėvelis buvo paimtas iš ligoninės ir „Gemmos“ automobiliu atsivežtas slaugyti. Tą pačią dieną buvo pasirašyta ir ši Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartis.

Joje buvo nurodyta, kad „paslaugos bus teikiamos laiku, rūpestingai, pagal galimybes efektyviai, ...kad pacientas turi teisę gauti kokybiškas paslaugas“, – rodo sutartį O.Rimanas.

[[ge:lrytas:lrytas:32387564]]

Linksma pirmoji diena

– „Jauskitės geriau, gyvenkite ilgiau“, – skelbiama „Gemmos“ puslapyje. Kaip jus sutiko slaugos centras? – klausiu O.Rimano.

– Gerai. Tėvelis buvo paguldytas į vienvietę palatą, palatos gydytoja Rūta Tamulevičiūtė nuolat su mumis bendravo. Tėvelis buvo prausiamas, rūbai keičiami. Turėjo vaikštynę. Nupirkome tėveliui jau antrą dieną 10 papildomų kineziterapeuto paslaugų. Jis iškart entuziastingai sportavo, judino kojas, kineziterapeutas gyrė: „Šaunuolis!“ Paskambino linksmas: „Gavau karališkus pietus! Grybų sriubos ir šonkauliukų.“ Bet tai buvo pirma ir paskutinė jo linksma diena.

Kasdien pas jį ateidavome, matėme, kad jau trečią, ketvirtą dieną darėsi vis blogesnės sveikatos.

– Kuo tai pasireiškė?

– Rasdavome nuo ryto vis snaudžiantį, vangų. Skųsdavosi, kad neprisišaukia personalo. Nebenurijo kieto maisto, tablečių, nuolat kosčiojo. Ėmė drebėti rankos nuo didelio silpnumo, atsirado kliedesių momentų, kurių nebebuvo po operacijos. Buvo ir taip, kad slaugė atnešė sutrintas vaistų tabletes, bet nesugirdė jų, radome ant staliuko atėję ryte.

– Aptarėte tai su gydytoja?

– Taip. Paprašėme jos, kad tėveliui migdomuosius vaistus duotų ne 20–21 val., bet 23–24 val., kaip jis būdavo įpratęs. Tada ramiai išmiegodavo iki ryto. Gydytoja taip ir paskyrė.

Bet pastebėjome, kad tėtis vis tiek labai vangus, rytais neįmanoma buvo susikalbėti. Silpnėjo kasdien. Sunerimome dėl pavojaus jo gyvybei, – pasakojo O.Rimanas.

Įtaisė vaizdo kamerą

– Ar teiravotės medikų, kas nutiko?

– Taip. Kadangi atsakymo, kodėl tėvelio sveikata vis prastėja, negavome, nusprendėme išsiaiškinti, ar jis tinkamai prižiūrimas?

Nutarėme palatoje vienai nakčiai palikti vaizdo ir garso įrašymo kamerą.

– Ar tai yra teisėta?

– Dėl teisėtumo pasitarėme net su trimis advokatais.

Kamera buvo nukreipta tik į tėvelio lovą, palata buvo vienvietė, tad kitų asmenų privatumo nepažeidėme. Kamerą įjungiau vasario 1 dieną, apie 18 valandą, kai jis jau buvo likęs palatoje vienas. Tėčio sutikimo nereikėjo, nes aš buvau už jį atsakingas. Naktis parodė, kad mūsų sprendimas buvo teisingas.

[[ge:lrytas:lrytas:32387428]]

Slaugytojos melavo

Ką užfiksavo kamera, galėjo pamatyti ir „Lietuvos ryto“ žurnalistė.

Senolis guli lovoje, žiūri televizorių 20.28 valandą į palatą užėjo slaugytoja. Ryte O.Rimanas išsiaiškino, kad tai Rita Samborskaja.

– Geriam tabletę, jau 23 valanda, laikas miegoti! – sukomanduoja.

– Duokite telefoną, noriu paskambinti, – nesutinka senolis.

– Visi miega, kur skambinti, jau 24 valanda!

Slaugė išjungia televizorių, užgesina šviesą, galimai pasiima iš ligonio telefoną, ir išeina.

Kameros vaizdas kėlė nerimo

– Slaugytoja pamelavo ligoniui, nepaisė gydytojos nurodymo migdomuosius duoti 23 valandą. Tačiau matau, kad tėvelis po 22.40 val. atsibudo, ėmė tamsoje judėti ir vaitoti, nusimetinėti antklodę. Paskambinau jam, bet telefono garso neišgirdau, iš to supratau, kad jo telefonas išneštas.

Tada paskambinau į II aukšto slaugytojų postą, kuris yra šalia tėčio palatos. Paklausiau, kaip jaučiasi ligonis? „Normaliai, 23 val. duosiu tabletę miegui“, – pamelavo slaugytoja.

Bet matau, kad niekas į palatą neužeina. Apie 23.20 val. tėvelis jau šaukė: „Padėkit, mergaitės!“ Slaugytoja užėjo, neuždegusi šviesos griežtai pasakė: „Miegoti!“, ir išėjo. Net nepaklausus, kokios pagalbos reikia. Nors tuo metu tėvelis jau nesąmoningai krapštė kateterį ir bandė ištraukti pilve esantį vamzdelį. Lyg sako: „šlapia.“ Išsigandau. Jei ištrauktų kateterį, šlapimas galėjo išsilieti vidun, žinojau, kokios būtų pasekmės, grėstų sepsis, – prisimena nakties įvykius senolio sūnus.

Naktį vyko į „Gemmą“

– Tada jūs pats nusprendėte važiuoti į „Gemmą“?

– Taip. Su seserimi atvažiavome 24 valandą. Su turima kortele į vidų negalėjome įeiti. Vėl skambinome į tą patį postą, – sako O.Rimanas ir leidžia pasiklausyti pokalbio su slaugytoja garso įrašo.

„Atėjome pasižiūrėti, aš sūnus, kaip tėvukas?“

„Negaliu įleisti, neturite leidimo“, – atsako slaugytoja.

„Prisistatykite“, – paprašo senolio dukra.

Slaugytoja neprisistato, padeda ragelį. O.Rimanas skambina vėl.

„Tėvas skambino, kad jam bloga. Pažiūrėkite, prašau.“

„Buvau tik ką. Viskas tvarkoje.“

„Užeikite vėl.“

Po minutėlės slaugytoja, pagaliau prisistačiusi – Rita Samborskaja, praneša:

„Buvau, viskas tvarkoje. Jūsų tėvas miega. Nežadinsiu“, – ir pagrasina: „Rytoj parašysiu tarnybinį, kad trukdote darbą!“

– Bet slaugytoja pamelavo, nebuvo užėjusi? Jūs tuo įsitikinote? – klausiu O.Rimano.

– Taip. Grįžau namo, atsukau juostelę ir mačiau, kad slaugytoja nebuvo užėjusi, mums vėl melavo. Mačiau, kad tėvukas guli jau be antklodės, vėl trauko vamzdelį iš pilvo ir šaukiasi vis pagalbos. Tai truko apie dvi valandas. Niekas nėjo, nors palata buvo pirmoji šalia slaugytojų posto, negirdėti neįmanoma.

Aš išsigandęs 0.45 val. pats paskambinau į tėvelio telefoną, palatoje garso neišgirdau, supratau, kad telefono slaugytoja neatnešė. Bet tikėjausi, kad slaugytoja sureguos, pamačiusi mano skambutį. Bet ne!

Apie 2 valandą nakties pagaliau į palatą užėjo dviese, girdisi, kaip juokiasi. Tėtis sako:

– Aš mirsiu!

Viena slaugytojų atsako:

– Duok Dieve! – ir išeina abi.

Po kiek laiko slaugytojos užeina, grubiai pasuka tėvelį ant šono ir į operuotos, skaudančios kojos šlaunį smeigia adatą, net nepadezinfekavusi tos vietos. Tėvelis dar šaukia: „Ką darot?!“ Slaugytoja gulinčiam, ligotam senoliui pagrasina: „Iškviesiu policiją!“, ir išeina.

– Suleido migdomųjų?

– Taip. Diazepamo 10 mg. Vėliau man buvo paaiškinta, kad telefonu, matyt, buvo pasitarta su gydytoju Aleksandru Zacharovu, nes naktį gydytojų „Gemmoje“ nėra. Turbūt tėveliui kažkuriuo metu buvo atneštas telefonas, nes mačiau, kad jis, matyt po kelių valandų įtampos, ėmė kliedėti, triukšmavo, ėmė spardyti telefoną. Matyt, norėjo mums skambinti, bet nepavyko. Niekas pas jį nebeužėjo. Paryčiais užmigo, ir atėjęs iš ryto radau jį tokį patį, kaip jau kelis rytus. Neadekvatų, nesiorientuojantį, matyt nuo suleistų vaistų.

Informavo vadovybę

Tą patį rytą, penktadienį, O.Rimanas informavo „Gemmos“ direktorės pavaduotoją, pardavimų vadybininkę Justę Mehdiyv'ą apie nakties įvykius, parodė jai įrašų ištraukas.

– Ji buvo nustebinta, apgailestavo ir pasiūlė pirmadienį susitikti su direktore Vilija Radzvilavičiene.

Sutarėme, kad bus leista mums pastatyti palatoje sudedamą lovelę, kad naktį ten galėtų nakvoti mūsų pasamdytas žmogus ir prižiūrėti senolį per savaitgalį.

Bet penktadienį tėvelio sveikata ėmė sparčiai blogėti, palatos gydytoja įtarė kraujo užkrėtimą, paskyrė antibiotikų ir patarė perkelti į ligoninę. Susitariau su Antakalnio ligoninės kardiologijos skyriaus medikais, kad jie pirmadienį priims.

– Kokia buvo „Gemmos“ vadovų reakcija, kai jie pamatė nufilmuotus įrašus?

– Susitikau su direktore, buvo ir pokalbyje dalydavo ir dar vienas vyriškis, prisistatęs akcininku.

Buvau paklaustas, ar įrašinėti buvo teisėta? Atsakiau, kad gresiant pavojui gyvybei, tai buvo vienintelė priemonė išsiaiškinti priežastis. Vaizdų neplatinsiu.

Man buvo pasiūlyta susitarti taikiai, bet nesutikau, paprašiau atlikti auditą, kad „Gemmoje“ būtų užkirstas kelias slaugytojams taip elgtis galimai ir su kitais pacientais.

Direktorė sutiko.

Iš „Gemmos“ – į reanimaciją

– Kas vyko savaitgalį?

– Per savaitgalį jo sveikata ėmė labai blogėti. Palatos gydytoja įtarė infekciją, paskyrė antibiotikų, pasiūlė vežti į ligoninę.

Kaip buvau sutaręs su Antakalnio ligoninės gydytojais, tėvelį pirmadienį pervežėme į kardiologijos skyrių. Pakliuvo iškart į reanimaciją, nes buvo ištikusi klinikinė mirtis. Pavyko atgaivinti. Pirmoji diagnozė, su klaustuku, buvo sepsis.

Po 3 parų tėvelis vėl atsigavo, normaliai kalbėjo, net uždainavo. Bet pirmadienį, vasario 12 dieną, jis mirė.

[[ge:lrytas:lrytas:32387361]]

Mirė dėl nepriežiūros?

– Ar jūs manote, kad tėčio mirties priežastis galėjo būti ir tai, kad „Gemmoje“ jis buvo netinkamai prižiūrimas, jums meluojama?

– Pačios „Gemmos“ nekaltinu. Manau, kad vadovybė ir nežino, kas ten naktimis vyksta. Problema – kad ligonių per daug, o gydytojų, slaugytojų per mažai. Matyt, slaugytojų atranka yra netinkama.

Dėl to vasario 5 dieną parašėme pretenziją dėl Sveikatos priežiūros paslaugų tiekimo sutarties sąlygų ir paciento orumo pažeidimų. Nes mes manome, kad grubiai buvo pažeistas mūsų tėvo orumas, kurį gina įstatymai ir kuris pasireiškia draudimu žmogų kankinti bei žeminti. Taip pat paaiškinome, kodėl buvome priversti pastatyti vaizdo bei garso stebėjimo įrangą.

– Kokios reakcijos susilaukėte iš „Gemmos“ vadovybės?

– Slaugytoja R.Samborskaja pateikė pareiškimą dėl patirto psichologinio smurto iš paciento artimųjų. Neva ir tėvelio sveikata naktį pablogėjo dėl mūsų skambučių, nes iki to jis ramiai miegojo! Audito išvados tai atmetė.

„Gemma slaugos centro“ direktorės Vilijos Radzvilavičienės pasirašytame rašte pripažinta, kad slaugytoja „nusižengė „Gemma“ centre patvirtintoms slaugytojos pareiginėms instrukcijoms ir darbuotojų elgesio kodeksui.

– Manome, kad tėvelio sveikata pablogėjo dėl netinkamos priežiūros, dėl kurios galėjo kilti ir sepsis, pasibaigęs mirtimi.

Mes suprantame, kad tėvelio nebesugrąžinsime. Bet paviešindami šią istoriją norime atkreipti dėmesį į moralinę problemos pusę. Kaip gali būti elgiamąsi su senais žmonėmis, žeminamas jų, jau nebepajėgiančių apsiginti, orumas. Galimai nei viena slaugos ligoninė nėra apsaugota nuo tokio jos personalo elgesio, ir tokios istorijos vyksta dažnai, – apgailestavo O.Rimonas.

Gydė gripą, buvo infarktas

Tačiau tokių liūdnų istorijų, kai atvežti trumpai slaugai senoliai slaugos centre miršta, yra ne viena. Jau baigus rašyti šį straipsnį, paskambino moteris, paprašiusi išklausyti jos tėvo priežiūros slaugos namuose „Gemma“ istoriją.

Tik sutapimas, kad ši moteris taip pat teisininkė, ir jos tėvas buvo slaugomas „Gemmoje“ tuo pačiu metu.

– Tėtį (88 m.) atvežiau puikiai nusiteikusį. Tėtis pats norėjo kurį laiką pabūti slaugos centre, nes „čia galėsiu ir pasportuoti, daryti mankštą su kineziterapeutu. Atvykome 2023 metų gruodžio 29 d. Centrui sumokėjau 1400 eurų už mėnesį.

Tėčiui reiškėsi polineuropatijos ir Alzheimerio ligos požymiai, bet gyventi netrukdė. Jis puikiai bendravo, pats persėsdavo iš lovos į vežimėlį, vaikščiojo jį pasistumdamas, net gražiai pats pasiklodavo lovą. Pats valgė ir naudojosi tualetu“, – pasakojo senolio dukra S.A. (pavardė redakcijai žinoma).

– „Tėtį nuolat lankydavau, kaskart pastebėdama vis didesnį jo vangumą. Po mėnesio, 2024 m. sausio 30 dieną, apie tai pranešiau ir gydančiai gydytojai. Jau kitą dieną man atvykus aplankyti, manęs nebeįleido, pranešė, kad karantinas, tėčiui gripas, taikomas priešvirusinis gydymas. Pagaliau leidus tėtį aplankyti, pamačiau, kad jis blogos būklės, buvo nebevalgęs kelios dienos, kosčiojo. Buvo paaiškinta, kad jam prasidėjo plaučių uždegimas, skirti antibiotikai. Radau tėtį prijungtą prie deguonies aparato. Jis aimanavo, kad jam labai skauda krūtinės srityje. Pagaliau, tik po 6 dienų, vasario 6 d., jis buvo nuvežtas į Antakalnio ligoninę, kur iškart buvo konstatuotas stiprus infarktas, Miokardo sienelės pažeidimo rodikliai buvo apie 700, kai norma yra iki 14. Nedelsiant buvo nuvežtas operuoti į Santaros klinikas, bet reanimatologai operuoti atsisakė, infarktas įvyko ne vakar ar šiandien, bet jau prieš keletą dienų, yra didelis inkstų nepakankamumas, pacientas bejėgiškos būklės, operacija nebetikslinga. Pervežtas atgal į Antakalnio ligoninę, po paros, vasario 8 d., jis mirė.

– Ar buvo nustatyta, kad jūsų tėvas sirgo gripu?

– Ne, gripo požymių, nenustatyta. Jam „Gemmoje“ buvo nustatyta aplaidi, klaidinga diagnozė. Paskirtas nereikalingas gydymas antibiotikais, kas galimai tik pablogino padėtį, sukėlė inkstų nepakankamumą. Jis kosėjo ir skundėsi skausmu dėl infarkto.

Akivaizdu, kad slaugos centras aplaidžiai vykdė sutarties 5.17 punktą, tėčiui nebuvo laiku suteikta reikalinga būtinoji pagalba, kurios dėka tėtis gal būtų išgyvenęs.

Vietoj pagalbos, tėčiui buvo paskirtas psichotropinis vaistas nakčiai „Quetiapine“, 25 mg, kuris taikomas gydyti ligoms, kurios jam niekada nebuvo diagnozuotos. Mėnesį jam buvo duodamas, manęs neinformavus, tai sužinojau vėliau. Tas vaistas, skirtas ne gydymui, o slaugių darbo palengvinimui, kad pacientas būtų ramesnis. Mat tėtis keldavosi naktį šlapintis. Namie pats galėjo į „antytę“, o čia turėdavo kviesti slaugytoją. Be to, tėtis, pasirodo, buvo „bruzdus“, grįždamas iš valgyklos užsukdavo į kitas palatas, tuo vargindamas personalą. Bet pirmomis dienomis nežinomoje vietoje jam orientuotis nebuvo lengva, iškart jis nerasdavo savo palatos durų.

Vėliau, perskaičiusi vaisto vartojimo instrukciją, sužinojau, kad yra didelė rizika skirti tą vaistą asmenims, turintiems širdies ritmo sutrikimą, sergantiems smegenų funkcijos susilpnėjimu, jis turi įtakos krešulių fromavimuisi.

Kai paklausiau personalo, ar jam būtinas tas vaistas miegui, buvo atsakyta, kad „slaugės nesiskundžia“.

– Ar galite teigti, kad tėtis mirė dėl klaidingos gripo diagnozės ir laiku nenustatyto infarkto? – paklausiau moters.

– Tėčio mirtis buvo labai netikėta. Ypač skaudu, kad jis be pagalbos buvo priverstas kentėti didžiulius skausmus, jam nebuvo suteikta kardiologo pagalba dėl abejingumo ir grubių gydymo klaidų. Dėl to praradome mylimą tėtį, senelį ir vyrą. Juk atvežėme jį ne mirti, o sustiprėti.

– Jūs parašėte skundą slaugo centrui „Gemma“ dėl paciento teisių pažeidimo?

– Taip. Buvo atsakyta, kad vidinis auditas nustatė, jog viskas gerai. Neva buvo nustatyta pneumonija, skirti antibiotikai. Vaistas Quetiapinas paskirtas pasitarus su neurologe. Dozė padidinta, nes pacientas buvęs „itin bruzdus, naktį nemiegojęs, su vežimėliu važinėjo po palatą, trukdė kaimynui“. Ir šis vaistas negalėjęs padaryti įtakos pavojingos būklės susidarymui, infarkto simptomų nebuvę.

– Jus tenkino audito išvados?

– Ne, jokiu būdu. Toliau sieksime aiškintis teisinėmis priemonėmis. Tėčio nebesugrąžinsime. Bet siekiame dėl kitų pacientų gerovės, kad šis atvejis būtų paskutinis.

Slaugytoja atleista

– Ar jūsų slaugos centre buvo išpildyti tie pažadai, kuriuos jūs išsakėte paciento O.Rimano artimiesiems? – „Lietuvos ryto“ žurnalistė pasiteiravo „Gemmos“ sveikatos centro direktorės Vilijos Radzvilavičienės.

– Teikiant slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas, svarbiausią vaidmenį atlieka profesionalus personalas. Slaugos darbuotojų darbas sunkus, reikalaujantis daug fizinių jėgų ir empatijos pacientams, kurių dalis slaugos ligoninėse – sunkios būklės.

Daug investuojame į personalo atranką, ugdymą ir kvalifikacijos kėlimą. Deja, ir mums ne visuomet pavyksta užkirsti kelią netinkamam darbuotojų elgesiui. Mūsų prioritetas – kokybiškai teikiamos paslaugos, todėl į bet kokią informaciją apie nederamą darbuotojų elgesį reaguojame nedelsdami.

Vos tik sužinoję jūsų minėtu atveju apie netinkamą darbuotojų elgesį su pacientu, iš karto ėmėmės veiksmų: darbuotoja buvo nušalinta nuo pareigų, atliktas nepriklausomų išorės ekspertų auditas, personalui suorganizuoti papildomi mokymai apie pagarbų bendravimą su slaugos centro svečiais. Pasitvirtinus faktams, slaugytoja atleista.

Nuolat bendravome su paciento artimaisiais. Dauguma darbuotojų slaugos centre dirba ilgą laiką, nuolat susilaukia padėkų, todėl labai apgailestaujame dėl netinkamo vienos iš darbuotojų elgesio. Darysime viską, kad tokios situacijos nesikartotų.

Vaizdo įrašai – leistina priemonė

– Ar buvo pateisinamas garso bei vaizdo aparatūros naudojimas, siekiant užfiksuoti įvykius palatoje, ar tai nepažeidžia asmens teisių? – „Lietuvos rytas“ paklausė teisininkų.

Atsako Advokatų profesinės bendrijos advokatė Gitana Gudaitė.

– Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad vaizdo įrašai yra leistina įrodinėjimo priemonė. Tačiau jie turi būti naudojami siekiant apginti asmens pažeistas teises. Kai, remiantis vaizdo įrašu, galima įrodyti veiksmingus faktus ir aplinkybes. Vertinant vaizdo įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, dėmesys turi būti kreipiamas į tai, ar šis įrodymas buvo gautas nepažeidžiant asmenų, kurie užfiksuoti tame vaizdo ar garso įraše, teises į privatų gyvenimą, bei kitų jų teisių ir interesų.

Teisės į privatų gyvenimą pažeidimas gali būti suprantamas kaip privataus asmens filmavimas jo privačioje valdoje be jo sutikimo, taip pat vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas privatus asmuo, platinimas be jo sutikimo.

Tačiau žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžiami teisės saugomi interesai, daroma žala atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei.

Šiuo atveju tikslas buvo ne asmens duomenų rinkimas, o siekis apginti teisėtus ligonio interesus ir užfiksuoti neteisėtus slaugytojų veiksmus, darančius žalą ligoniui, pažeidžiant jo teisę į orią slaugą. Kai tų veiksmų nėra galimybės fiksuoti kitomis priemonėmis, yra pagrindas pripažinti, kad vaizdo bei garso įrašai padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir asmens teisių apribojimas galėtų būti pateisinamas.

Prestižiniuose slaugos namuose įtaisę kamerą senolio artimieji nustėro: vietoj jubiliejaus teko laidoti