Atokių kraštų tyrinėtojas, medikas Kęstutis Juška ryžosi leistis į ledinius Arkties vandenis – Norvegijoje pakėlęs jachtos bures plaukia speigračio link ir tikisi pasiekti 83 laipsnių platumą – gerokai už poliarinio rato.

„Savo svajonę pradėjau įgyvendinti pernai, po trejus metus trukusio pasirengimo, kai burine jachta nuplaukiau nuo Klaipėdos iki Trumsės Norvegijoje – vieno šiauriausių miestų pasaulyje, vadinamo Arkties vartais.

Antrajame ekspedicijos etape iš Trumsės per Barenco jūrą leisiuosi spreigračio link“, – kalbėjo 38 metų K.Juška, kurio tikslas – nuburiuoti kuo toliau, apiplaukti Svalbardo salyną.

Ledjūris Lietuvos buriuotojams beveik nepažįstamas.

[[ge:lrytas:lrytas:28194908]][[ge:lrytas:lrytas:30872042]]

Nori duoti naudos mokslui

Norvegijai priklausantis Svalbargo salynas – šiauriausia Europos teritorija, kurioje anksčiau telkdavosi banginių medžiotojų laivai, savo būstines kurdavo Arkties tyrinėtojai.

Didžiausios Špicbergeno salos vardu dažnai klaidingai vadinamas visas archipelagas. Jeigu nuo Šiaurės ašigalio dreifuojantys ledynai nepastos kelio, žygeivis tikisi pasiekti 83-iąją platumą.

Ši kelionė K.Juškai – didžiausias iššūkis: „Noriu ne tik keliauti, bet ir duoti naudos mokslui, garsinti Lietuvos vardą pasaulyje – Arkties vandenyne rinksiu Klaipėdos universiteto mokslininkams reikalingus mėginius. Tokiose platumose burinės jachtos su lietuviška trispalve dar neplaukiojo.“

Dalies daiktų atsisakė

Pirmojoje ekspedicijoje K.Juškai daugiausia rūpesčių kėlė prastos oro sąlygos – jachtą nuolat blaškė vėjų škvalai, audros, buriuotoją kankino jūrligė, plaukdamas negalėjo išsimiegoti, tekdavo švartuotis nepažįstamose vietose. Dabar pasiryžėlio laukia nauji išbandymai ir grėsmės.

Jachta gali atsitrenkti į jūrlapiuose nepažymėtas uolas – tada K.Juškos kelionė gali žlugti. Arktyje žmonėms pavojų kelia baltosios meškos, nuo jų sunku apsiginti net turint šaunamąjį ginklą. Rengdamasis ekspedicijai žygeivis sudarė reikalingiausių daiktų sąrašą, o tada pusę jų išbraukė.

„Jeigu prieš šimtmetį keliautojai tokių daiktų neturėjo, jų neprireiks ir man. Iš sąrašo išbraukiau elektroninius žemėlapius, vandens gėlintuvą, kitus daiktus, kurie gerokai palengvintų kelionę“, – taip mąsto K.Juška.

Žygeivis vandenyne nesijaus vienišas – jachtoje įsirengė šiuolaikišką palydovinio ryšio įrangą, jo nuotykius vandenyne žiūrovai galės stebėti socialiniuose tinkluose, kelionėje lydės bendrakeleivė draugė.

Po šios kelionės K.Juška tikisi pristatyti ekspediciją vainikuojančią reportažų seriją kanale „YouTube“.

Patinka nežinomos vietovės

„Žaviuosi senaisiais keliautojais, kurie atokiuose kraštuose naudojosi tik jūrlapiais ir žemėlapiais. Toks pat ir mano tikslas – pasiekęs 80-ąją Arkties platumą toliau buriuosiu žiūrėdamas tik į jūrlapį, kompasą, nes elektronikos atsisakiau“, – kalbėjo savo kelią pats sąmoningai pasunkinęs žygeivis.

K.Juška anksčiau aplankė Rytų Sajanus, Uralą, Jakutiją, Mongoliją.

Nešinas 70 kilogramų sveriančia kuprine jis užšalusiu Baikalo ežeru nužingsniavo daugiau nei 700 kilometrų, klaidžiojo Putoranų plynaukšte.

Medikas savo žygius planuoja pagal tris kriterijus – vietovės turi būti kuo toliau nutolusios nuo civilizacijos, kuo sunkiau pasiekiamos ir kuo rečiau minimos kitų keliautojų.

Tokios ekspedicijos, pasak jo, pareikalauja ne tik ištvermės, tvirtų nervų, bet ir mokslo žinių.

Kaunietis kėlė bures ledjūryje

K.Juška – ne pirmasis lietuvis jachtininkas, išsiveržęs už speigračio. Šlovingą puslapį buriavimo istorijoje įrašė Sibire apsigyvenęs kaunietis inžinierius E.Lozoraitis – per dvi navigacijas jis sportine jachta „Jakuck“ įveikė visą Šiaurės jūros kelią – apie 5 tūkst. 600 kilometrų.

1989 metais išplaukęs iš Tiksio ir apsukęs Dežniovo kyšulį E.Lozoraitis pasveikino Ramųjį vandenyną, o bures nuleido Providenijos uoste.

Kitąmet vėl išplaukė iš Tiksio, bet pasuko į kitą pusę – pro Čeliuskino kyšulį į Murmanską. Jis yra vienintelis tokią ledjūrio trasą įveikęs lietuvis.

Jakutske E.Lozoraitis įkūrė žygių mėgėjų klubą, į kurį gali įsilieti ne tik buriuotojai, bet ir kiekvienas žeme, oru, vandenimis keliavęs žmogus.

Vienintelis reikalavimas nariams – kelionė turi įvykti aukščiau 67-osios platumos, t.y. už speigračio.

Drąsios ambicijos: lietuvis su jachta metė iššūkį Arkties vandenims