Šįkart į įvairius klausimus apie gyvenimą atsako Lietuvos etnografijos muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė (62 m.).

– Kas jus įkvepia gyventi?

– Paties gyvenimo stebuklas ir nepaprastumas nuo pirmo įkvėpimo iki paskutinio atodūsio.

– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?

– Geru humoru visuomet atkreipsite dėmesį.

– Koks patinka patiekalas?

– Patinka įvairiai paruošti žuvies patiekalai, nors apskritai priklausau tiems, kuriems svarbiau ne tai, kas ant stalo, bet kas prie jo susirinkę.

– Mėgstamiausias kvapas?

– Neturiu vieno išskirtinio, kiekvienas metų laikas turi savų kvapų puokštę: žemės kvapas pavasarį juk nepaprasto gaivumo, alyvų, jazminų, pakalnučių, bijūnų, rožių, levandų, žemuogių, šviežiai nupjautos žolės... Taip būtų galima vardinti ir vardinti.

[[ge:lrytas:lrytas:24260405]]

– Geriausia gauta dovana?

– Brangių žmonių nuoširdžios dovanos, viena jų – patinkančio autoriaus tapybos darbas.

– Jei pasaulyje yra rojus, tai...

– ... jis tikrai yra ir daugelyje Lietuvos kampelių.

– Be ko diena prarastų prasmę?

– Be veiklos. Nors kartais tai – tik sėdėjimas ir žiūrėjimas į melsvą tolį.

– Kaip atsipalaiduojate?

– Geriausiai mane atpalaiduoja laikas gamtoje, darbas sode, gėlyne, bendravimas su artimaisiais, bičiuliais, knygos, ypač tinka detektyvai.

– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?

– Nesu linkusi pernelyg susitelkti į neigiamas emocijas, tačiau fizinė veikla, malda visuomet padeda.

[[ge:lrytas:lrytas:33151673]][[ge:lrytas:lrytas:33001622]]

– Blogiausias įprotis?

– Gal pamokslauti? Gal ginčytis?

– Ką naujo norėtumėte išmokti?

– Įdomu mokytis kalbų, jų norėčiau daug daugiau mokėti, dar – šokti lindihopą, tapyti, kopti į kalnus.

– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?

– Pasimatymas – tai jau romantika, tačiau susitikti su šviesaus atminimo popiežiumi Jonu Pauliumi II pasikalbėti apie pasaulį ir žmogų būtų labai nepaprasta.

Ir iš laiko perspektyvos matyti, koks tikslus ir svarbus lieka ligi šiol kadaise Jono Pauliaus II perduotas linkėjimas: „Nebijokite!“

– Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti?

– Gydytoja, keliautoja, gamtininke.

– Drąsiausias sprendimas?

– Tikriausiai būnant 57 metų apsispręsti dėl karjeros pokyčių.

– Įsimintiniausias nuotykis?

– 1987 metais vos prasidėjus atšilimui ir atsiradus galimybėms laisviau išvykti į užsienį pirmoji mėnesio kelionė su kuprine ant pečių Vakarų kryptimi – į tuometę Čekoslovakiją.

– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?

– Daržovių ir vaisių, ir šviežių, ir šaldytų.

– Mėgstamiausias posakis?

– Viskas praeina. Ir tai praeis.

– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?

– Įsiminė ne viena knyga, tačiau tarp įvairiu metu skaitytų ir pirmiausia iš atminties iškilusių būtų Ernesto Hemingway „Senis ir jūra“, Marko Aurelijaus „Sau pačiam“, Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“.

– Kokią kosmetiką naudojate?

– Dažniausiai renkuosi lietuviškų prekės ženklų natūralią kosmetiką.

– Meilė – tai...

– ... atjauta ir supratimas.

– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?

– Kaip žmogų, kurį buvo verta sutikti ir gera prisiminti.

Muziejaus direktorė dėl karjeros pokyčių apsisprendė, būdama 57-erių