– Kaip rugpjūčio 26-ąją paminėjote garbingą jubiliejų? Kokiomis nuotaikomis jį pasitikote?
– Visada labai laukiu savo gimtadienių ir visada juos švenčiu. Kai viena draugė užsiminė, kad po šešiasdešimtmečio nešvenčia, aš paprieštaravau: švęsiu tol, kol galėsiu.
Šitam gimtadieniui ruošiausi ir išpildžiau seną svajonę – pramokau šokti tango, nes labai seniai to norėjau. Bandžiau su vyru Georgijumi mokytis, bet jis atsisakė: „Galime mokytis ką tik nori, bet tik ne šokti.“ Supratau, kad viską daryti reikia man pačiai.
Lankiau tango mokyklą pas Skirmantę ir Ričardą. Jie – puikūs mokytojai, nes viena yra gerai šokti, o kita – mokyti, juk ne visi moka mokyti. Ir aš išmokau.
Prieš gimtadienį vyrui užsiminiau, jog pakviečiau mokytoją Ričardą, kad sušoktume tango.

