Gianna Nannini (70 m.) niekada neleido gyvenimui jos palaužti. Italijos roko atlikėja nepaisė visuomenės normų, o maištininkės dvasią taip pat perdavė ir savo dukteriai Penelope (13 m.).

Žvelgiant į G.Nannini sunku patikėti, kad šis energijos kamuolys, kaip ją neretai vadina gerbėjai, įriedėjo į savo aštuntąją dešimtį. Pati atlikėja tikina, kad jaučiausi taip, lyg būtų daugių daugiausia 40-ies.

Po daugelio metų, praleistų Londone, kur gimė jos duktė Penelope, atlikėja vėl gyvena Milane. Mieste, kur prasidėjo jos karjera.

Naujas G.Nannini albumas „Sei nell’ anima“ („Tu esi sieloje“) ir to paties pavadinimo šių metų gegužės 2-ąją išleistas „Netflix“ filmas peržvelgia audringą rokerės gyvenimą. Krizes, visuomenės normų laužymą ir didelę sėkmę. Italų atlikėja nenori nieko slėpti.

[[ge:lrytas:lrytas:34777066]]

– Ar 70-asis gimtadienis buvo tam tikras gyvenimo lūžis?

– Amžių suvokiu tik kaip pasirinkimą, kuris priklauso nuo mūsų pačių. Bet neturime pasirinkimo, kada mirti, – tai parinks likimas. Bet savo tikrąjį amžių jauti pats.

[[ge:lrytas:lrytas:35263841]][[ge:lrytas:lrytas:35379538]][[ge:lrytas:lrytas:35379524]]

– Dukterį pagimdėte, kai jums buvo 56-eri. Tuo metu buvote griežtai kritikuojama, kodėl būdama tokio amžiaus dar tapote motina.

– Diskriminacija dėl amžiaus – akivaizdus faktas ir didelė problema. Tai susiję su neapykanta. Smerkiama tai, kas būdinga vyresniems žmonėms, jie nemėgstami, galiausiai jie nepripažįstami tokie, kokie yra.

Tai – blogas požiūris ir jam nepritariu. Kovoju, kad bet kokio amžiaus žmogus būtų vienodai gerbiamas.

– Penelope dabar – 13 metų. Ar su ja kalbate apie savo darbą?

– Taip, žinoma. Ji labai domisi, yra smalsi. Penelope patinka mano muzika, ji atmintinai žino mano dainas. Bet mieliau klausosi britų ir amerikiečių atlikėjų – tiek moterų, tiek vyrų, pridursiu – Taylor Swift.

– Ar duktė yra tokia pat maištininkė, kokia buvote jūs?

– Šauni maištininkė, labai nepriklausoma, užsispyrusi. Jei Penelope sako „ne“, jos neperkalbėsi. Ji gerai dainuoja, bet nežinau, ar norės tokio gyvenimo kaip jos mamos. Ji – puiki dailininkė ir šokėja.

– Esate feminizmo ir kovotojos dėl LGBTQ teisių ikona. Ką tai jums reiškia?

– Visada kovojau už tai, kad žmonės mąstytų. Ant mano 1979-aisiais išleisto albumo „America“ įdėklo Laisvės statula buvo su vibratoriumi, o ne deglu. Dėl to vis dar esu smerkiama, bet tai manęs nejaudina.

Parodau žmonėms, ką reiškia laisvė ir pagarba, o ne Katalikų bažnyčia.

– Ar jums svarbu provokuoti – dirbtinai sukelti kokius nors veiksmus, neigiamą reakciją?

– Tai gali būti priemonė siekti konkretaus tikslo, neprovokuoju vien dėl to, kad provokuočiau. Pavyzdžiu, kokį poveikį gali turėti provokacija, laikau „Greenpeace“. Organizacijos protestai dėl aplinkosaugos sulaukė daug dėmesio. Kartais būtina kalbėti garsiai, kad būtum išgirstas, ir rodyti tai, kas neteisinga.

– Ar laisvės troškimas paskatino tapti menininke?

– Pradžioje didžiausias noras buvo išsilaisvinti iš savo šeimos, tapti nepriklausomai. Esu kilusi iš konservatyvių pažiūrų konditerininkų šeimos. Bet aš norėjau dainuoti ir bandžiau susikurti gyvenimą meno pasaulyje. Jau anksti buvau įsitikinusi, kad tai galiu.

[[ge:lrytas:lrytas:35505660]]

– Kas padeda išlaikyti gerą balsą?

– Tik sportas. Treniruojuosi pagal pilateso metodiką ir atradau savo pomėgį – triatloną.

– Kas pastūmėjo į šią sunkią sporto šaką?

– 2019-aisiais susipažinau su vyriškiu, kuris turėjo patirties siekiant Geležinio žmogaus titulo. Tuo susižavėjusi panorau išbandyti. Pradėjau treniruotis nuolat, pradžioje buvo plaukimas. Pastebėjau, kokia gera tapo mano savijauta.

Triatlonas – didelis iššūkis. Jau dalyvavau dvejose varžybose, praėjusiais metais – sprinto triatlone Barselonoje. Triatlono treniruotė suteikia man daug jėgų. Manau, kad mano balsas dabar skamba taip gerai, kaip niekada gyvenime dar neskambėjo.

– Kokia jūsų nuomonė apie šiuolaikines technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą?

– Man patinka mintis, kad internetas visus mus sujungė. Bet nenoriu, kad kas nors man darytų įtaką, gudriais, suktais būdais kontroliuotų ir būtų apribojama mano laisvė.

Menas – tai pasaulis, kuriame galiu save laisvai išreikšti. Dabar dar niekas negali pasakyti, ar dirbtinis intelektas pavojingas, ar mus kontroliuoja, paverčia bevaliais robotais. Dėl to turėtume kreipti dėmesį į tai, kam jį naudojame.

Parengė Ona Kacėnaitė

56-erių dukterį pagimdžiusi roko senbuvė išbandė ir triatlono trasą