Buvusi grupės „69 danguje“ vokalistė Nijolė Pareigytė-Rukaitienė paminėjo savo 40-mečio jubiliejų.

– Savo jubiliejų praėjusių metų pabaigoje nutarėte švęsti santūriai. Ar tokį sprendimą priėmėte dėl skandalų, susijusių su grupės iširimu? O gal pasikeitė požiūris į asmenines šventes?

– Skandalas tam įtakos neturėjo. Brolis Tomas mane sustabdė sakydamas, kad šios sukakties nereikėtų trankiai švęsti, nes tai labai rizikingas, kritinis amžius, kai galima susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis, net gali kilti pavojus gyvybei.

Neslėpsiu, sveikata jau nėra tokia gera, kokia buvo anksčiau, – ir nugarą paskauda, ir raumenis sutraukia, ir nemažai panikos atakų pasireiškė per pastaruosius dvejus metus. Dažnai susiduriu su stresinėmis situacijomis. Matyt, visa tai ne į naudą organizmui.

[[ge:lrytas:lrytas:15261199]]

Iš pradžių buvau nusprendusi smarkiai pašėlti – dar pavasarį parašiau renginio scenarijų, užsisakiau muzikines grupes, rezervavau barą. Norėjau, kad svečiai į puotą atvyktų nusiteikę likti nakvynės.

Vis dėlto apmąsčiau brolio pasakytus žodžius ir nutariau rengti kuklesnę šventę. Radau nemažai informacijos, jog žmonės nuo senų laikų tikėjo, kad švęsti 40 metų sukaktį rizikinga, todėl gal ir nereikia likimo tampyti už ūsų.

[[ge:lrytas:lrytas:35123507]][[ge:lrytas:lrytas:35379524]][[ge:lrytas:lrytas:35599500]][[ge:lrytas:lrytas:35795380]]

Mano gimtadienyje dalyvavo trisdešimt žmonių. Buvo trečiadienis. Nei brolis, nei pusbrolis iš Klaipėdos neatvyko dėl darbų, o kauniečiai ir vilniečiai, kuriuos kviečiau, visi susirinko.

– Kokių dovanų gavote ir ką pati sau pasidovanojote?

– Su metais pradėjau vertinti deimantus. Anksčiau man jų nereikėjo, užtekdavo bižuterijos, nes viską išmėtau arba pametu.

Dabar pasidovanojau sau deimantinį kryžiuką. Ir kartkartėmis vis nusiperku ką nors gražaus deimantinio.

Tai vertinu ir kaip investiciją – kadaise karo metais papuošalai būdavo keičiami į duoną. Jeigu nepamesiu, paliksiu dukrai.

O dovanų gavau įvairiausių, kai kurių paskirties net nesupratau. Gavau ir papuošalų, ir dovanų čekių. Itin daug gėlių. Tą pačią dieną visiems pranešiau, kad neneštų gėlių, nebent vieną lelijos žiedą. Bet svečiai parašė, kad per vėlai informavau, tad po gimtadienio mano namų terasa atrodė kaip gražiausias rojaus sodas.

Žilvinas Žvagulis atsiuntė metro dydžio šakotį. Ilgai valgėme, dalinau draugams, kaimynams.

Vyras Rimvydas (verslininkas R.Rukaitis, 41 m.) padovanojo kelionę į Tailandą dešimčiai dienų. Abu keliausime pailsėti sausio pabaigoje, kai baigsis didieji darbai.

[[ge:lrytas:lrytas:35981722]]

– Kaip sutikote Naujuosius metus? Kokių turite ateities planų?

– Lapkričio 29 dieną pradėjau kalėdinių renginių maratoną, kuris tęsis vos ne iki sausio vidurio. Per šį laiką troškau išgyventi, nepamesti savęs, sveikatos ir šeimos.

Galima sakyti, kad pernai teko rekordinis šventinių renginių skaičius, bet aš džiaugiuosi. Tik jau prieš gruodį morališkai ruošiausi ir nuovargiui, ir nemigai, ir išsiderinimui.

Norisi viską padaryti kuo geriau, išsaugoti balsą, nesusirgti. Bet dirbti man patinka ne tik dėl to, kad ką nors turėčiau, bet ir dėl savirealizacijos, socialinės gerovės.

– Kaip vertinate 40 metų sukaktį turėdama galvoje gyvenimišką patirtį, buvimą scenoje?

– Pagal tai, kiek man lemta gyventi, būtų galima spręsti, ar čia daug, ar mažai. Atrodo, kad jau nemažai nugyventa, bet aš vis dar tokia pat valiūkiška, nesivadovauju griežtomis taisyklėmis, daug juokauju.

Dažnai penkiasdešimtmečiams vedu renginius ir džiaugiuosi matydama, kaip jie moka linksmintis, nėra susikaustę, kategoriški.

Manau, kad metų skaičius nieko nereiškia, jeigu esi sveikas, nestokoji energijos ir veiklos.

– O kaip stereotipai, kad scenoje svarbus jaunystės kultas? Ar nejaučiate spaudimo iš aplinkos?

– Smagu, kad Lietuvoje nėra stipriai sureikšminamas jaunystės kultas.

Manau, klausytojai atlikėjus vertina ne pagal amžių, o pagal sugebėjimus, žmogiškąsias savybes, talentą pritraukti dėmesį.

Gal tik laikui bėgant keičiasi sceninis įvaizdis. Mažiau apnuoginto kūno norisi demonstruoti, jau formos nebe tos. Tą savo grožį dabar palieku tik vyro akims.

[[ge:lrytas:lrytas:35981723]]

– Užsiminėte apie stresinėse situacijose užplūstančias panikos atakas. Ar turite priemonių, kaip neperdegti, neišsibalansuoti?

– Kai pajuntu kylančią įtampą, padažnėjusį pulsą, mašinoje atsidarau langą, giliai kvėpuoju ir neretai čiulpiu validolį. Vežiojuosi vaistų, papildų.

Kol kas rimtų vaistų nereikia. Psichoterapeutė sakė, kad jeigu validolis man padeda nusiraminti, didelės problemos nėra.

– Užsiimate kokia nors fizine veikla?

– Labai retai apsilankau sporto klube. Mieliau renkuosi poilsį namie su knyga. Sportuoti prisiverčiu, nes reikia. Pradėjau lankyti baseiną, nes nemokėjau gerai plaukti. Ir neseniai plaukiau krauliu.

Dar tik kelios treniruotės įvyko. Treneris sakė, kad esu gabi ir imli, – darau viską, ką liepia, ir viskas pavyksta. Džiaugiuosi atradusi treniruotes vandenyje, nes dėl ilgalaikio aukštakulnių nešiojimo turiu problemų su stuburu.

Reguliariai lankausi pas kineziterapeutę, kuri padeda atgauti sveikatą, ir judu toliau.

Ilgą laiką su pertraukomis žaidžiau padelį. Jis man labai patinka, bet kaskart po treniruotės surakindavo nugarą. Teko šio pomėgio atsisakyti.

– Scenoje esate nuo 13 metų, tad tikriausiai turite sukaupusi koncertinių drabužių kolekciją?

– Daug ką išmetu, dalį koncertinių drabužių išvežiau tėvams.

Jie turi didelį namą, ten visko sukaupta, bet kas iš to? Čia juk tik skuduriukai. Man kur kas svarbesnis su patirtimi įgytas pasitikėjimas scenoje.

– Kai scenoje buvote keturios, emocinė našta dalinosi iš keturių, o dabar visa tai tenka jums vienai. Ar nejaučiate didesnės atsakomybės?

– Aišku, jaučiu. Ir koncertuojant su grupe kildavo jaudulys, nerimaudavau, ar publika mus priims. Tačiau jaudintis, jausti atsakomybę normalu. Dabar nerimauju tik iki pirmo išėjimo.

– Turite patirties scenoje, esate populiari, bet ne kartą minėjote, kad vis tenka pakovoti su svoriu.

– Nevalgau bandelių ir saldumynų. Jeigu valgyčiau, nežinau, kaip atrodyčiau. Skaičiau, kad svorio pokyčiams įtaką daro stresas.

Aišku, mėgstu skaniai pavalgyti ir neriboju savęs prėskais patiekalais. Tik bėda, kad valgau tada, kai randu laiko, neturiu režimo.

[[ge:lrytas:lrytas:35981726]]

– Kokių prisimenate nuotykių iš koncertinio gyvenimo?

– Dažnai pamirštu žodžius. Bet kai dainuoji gerai žinomas dainas, nebaisu – publika visada primena.

Koncertuojant su merginomis pasitaikydavo, kad kuri nors ką nors pamiršdavo – ar koncertinius drabužius, ar batelius. Bet dažniausiai kuri nors turėdavo atsarginių scenos atributų.

Kažkada esame Saulių Prūsaitį „nurengę“. Viena iš mūsų neturėjome scenos drabužių, tai S.Prūsaitis paskolino. Dabar keliskart patikrinu, ar viską pasiėmiau. Mašinoje laikau kelis suknelių ir batelių derinius.

– Gal iš renginių parsivežate net ir dovanų?

– Būna, kad sodybų savininkai medžiotojai įdeda konservų, dešrų. Jei kas vištas laiko, duoda kiaušinių.

Kartą gavau butelių atidarytuvą ir uždarytuvą su ragais. Šakočių, alkoholinių gėrimų labai dažnai gaunu.

– Kaip vyras ir dukra Patricija (12 m.) susitaiko, kad jūsų namuose dažnai nebūna?

– Kai Patricija buvo mažesnė, veždavausi ją į koncertus. Stengiuosi, kad šeima kuo mažiau nukentėtų dėl mano koncertinės veiklos. Džiaugiuosi, kad vyras mane supranta, padeda, netgi prisideda prie mano veiklos. Aišku, ateityje norėtųsi daugiau laiko praleisti su šeima.

– Gal kartu su vyru planuojate imtis bendro verslo?

– Kartais apie tai pasikalbame, bet reikia išsigryninti mintis, idėjas.

Dabar svarbiausias mūsų projektas – nauji namai Kaune, prie Lampėdžio ežero. Namas jau ištinkuotas. Norėtume jame įsikurti vasarą, bet dizainerė sakė, kad taip greitai nepavyks.

Vis dėlto naują lovą jau turime – prieš metus pirkau.

Visa kita susidėlios bėgant laikui. Neskubame, turime namus, kuriuose gyvename penktus metus. Mums patinka pokyčiai – į naują vietą kraustomės kas treji metai. Netgi buvo, kad po pusantrų metų persikėlėme į naują vietą.

[[ge:lrytas:lrytas:35981724]]

N.Pareigytė-Rukaitienė yra kilusi iš Klaipėdos, turi septyneriais metais vyresnį brolį Tomą.

Nijolė pradėjo dirbti 13 metų – go-go šokėja naktiniame klube ir valytoja tėčio darbovietėje. Muzikinę veiklą pradėjo merginų kolektyve „Savana“.

Ištekėjo 2012 metų spalio 16 d. Atlikėja su vyru turi tradiciją kasmet per vestuvių metines aplankyti kokią nors šalį. Pernai viešėjo Italijoje.

Nijolė Pareigytė-Rukaitienė neišdrįso trankiai švęsti 40-mečio: „Neslėpsiu, sveikata jau nėra tokia gera“