„Saugojau nuo svetimų, bet neapsaugojau nuo savų“, – vos tramdydama ašaras sakė 58-erių Regina. Šiuo metu jos 15-metė dukra gyvena su vyresniąja seserimi, kuri, teismo nutarimu, pripažinta laikinąja paauglės globėja.

Moters teigimu, 2022 metais vyresnioji dukra išviliojo paauglę iš namų, siekdama atkeršyti tėvams, tačiau, esą, ne tik nesirūpina mergaite, bet ir jos akivaizdoje girtauja, smurtauja ir kitaip kuria netinkamą aplinką gyventi nepilnametei.

Pabrėžiame, kad moters, kaip ir visų kitų istorijos herojų, vardai pakeisti, siekiant apsaugoti nepilnametės interesus.

Teismo byla šiuo metu yra sustabdyta metams, kol bus atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, kodėl nepilnametė nenori bendrauti ir gyventi su tėvais. Paauglė su tėvais matosi teismo nustatyta tvarka.

[[ge:lrytas:lrytas:29481350]]

Kaltina vyresniąją dukrą keršto siekimu

Į naujienų portalą Lrytas kreipėsi Reginos (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) advokato padėjėja Dalia Jasevičienė, kuri ir papasakojo apie vykstančią šeimos dramą.

[[ge:lrytas:lrytas:35358137]][[ge:lrytas:lrytas:12948398]][[ge:lrytas:lrytas:35149154]]

Susisiekus su keturias dukras turinčia Regina, moteris pasakojo, kad konfliktas įsiplieskė tuomet, kai vyresnioji dukra Aurelija (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) paprašė paskolinti pinigų. Mamai nesutikus, ji pagrasino „atimti“ jaunesniąją dukrą Simoną (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

„Mano vyresnioji dukra su sutuoktiniu mėnuo po vestuvių labai neatsakingai išsipardavė viską, ką turėjo, išsinuomojo kemperį ir išvyko gyventi į užsienį. Po kelių mėnesių baigėsi kemperio nuoma ir prasidėjo pinigų prašymas.

Dar šiandien akyse stovi jai parašyti žodžiai: „Aurelija, tu visada turi, kur grįžti“. Ji užpyko, grįžo gyventi į Lietuvą ir apsigyveno kaimo turizmo sodyboje.

Kadangi mūsų santykiai buvo nekokie, mes nežinojome, kur tiksliai ji gyvena. Tada ji pradėjo kviesti Simoną pasisvečiuoti, bet mes neišleidome, nes ji mums nesakė, kur važiuotų“, – pasakojo Regina.

Pasak advokato padėjėjos D.Jasevičienės, jau po įvykio tėvai rado galimybę prieiti prie paauglės žinučių, tuomet ir paaiškėjo, ką vyresnioji dukra rašė nepilnametei seseriai, neva, norėdama ją nuteikti prieš tėvus.

Apskundė tėvus

„Kai tėvai neišleido mergaitės pas seserį, Aurelija pradėjo rašyti tokias žinutes: „Jeigu tėvai tavęs neišleidžia, nelieka nieko kito kaip tik kreiptis į „vaiko teises“, nes kitaip tu nusižudysi šitaip gyvendama“, – pasakojo advokato padėjėja.

Regina, neslėpdama jaudulio, pasakojo, kad nors viskas įvyko prieš kelis metus, ji kaip šiandien prisimena dieną, kai sužinojo, kad jaunesnioji dukra atsidūrė pas Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus.

„Simona buvo susipykusi su drauge ir planavo kitą dieną su ja susitikti, labai to laukė, klausė manęs, kaip turėtų apsirengti. Vėliau supratau, kad ji man melavo. Kitą rytą aš išvažiavau į turgų, o vyras kažką dirbo katilinėje.

Kaip jis pasakojo, dukra tik pradarė duris, pasakė, kad jos nereikia pavežti, atsisveikino su tėčiu ir išėjo. Apie 15 valandą mums paskambino iš „vaiko teisių“, kad mergaitė pas juos“, – pasakojo mergaitės mama.

Kaip pasakojo D.Jasevičienė, 2022 metais paauglė buvo paimta iš tėvų, nes išreiškė norą nebegyventi šeimoje.

„Ji nuėjo į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir pasakė, kad mama vakar ir šiandien gėrė, kad neatsimena jos blaivios. Nors, kai specialistai tą dieną apsilankė pas šeimą, rado mamą blaivią.

Buvo iškelta administracinė byla, kad, neva, mama netinkamai rūpinasi vaiku, bet teismas mamą išteisino: atėjo liudyti kaimynai, kurie akyse nėra matę jos neblaivios“, – pasakojo advokato padėjėja. Nepaisant to, dukra pas tėvus nebuvo sugrąžinta.

Jaudinasi dėl mergaitės gerovės ir ateities

Advokato padėjėjos teigimu, dabartinei globėjai įkalbinti mergaitę išeiti iš namų nebuvo sudėtinga, nes, neva, paauglę galėjo sužavėti lengvabūdiškesnės gyvenimo sąlygos.

„Aš suprantu, kas vyksta, paaugliukei smagu, tėvai jau pagyvenę, o sesuo dirba kirpėja, manau, kad jai linksma. Pernai iš matematikos išėjo neigiamas pažymys, nes globėjos suvokimas apie mokslus yra labai menkas, o kai gyveno pas tėvus, sėdėjo prie pamokų ir mokėsi“, – teigė advokato padėjėja.

Paauglės mama teigė jaučianti nerimą dėl Simonos gerovės, nes dukra ėmė nelankyti pamokų ir nesimokyti. Pasak Reginos, globėja apgyvendino mergaitę atskirai nuo savęs profesinės mokyklos bendrabutyje.

„Ką mano vaikas padarė, kad turi gyventi tokiomis griežtomis sąlygomis tarp suaugusiųjų, kuriems nesiseka mokslai? Lietuvoje yra įstatymas, kad globojamas vaikas negali gyventi atskirai nuo globėjo iki 16 metų.

Ten tokia socialinė aplinka, kuri Simonos būdui visai netinkama. Vaikas neturi kam pasiguosti, prie ko prisiglausti. Tačiau baisiausia, kad niekam nerūpi“, – apmaudą liejo pašnekovė.

Kaltina vyresniąją dukterį

Reginos teigimu, jos vyresnioji dukra Aurelija yra netinkama būti globėja. Pasak moters, globėja nesirūpina vaiko mokslais ir sveikata, girtauja ir smurtauja paauglei matant, nuolat keičia gyvenamąją vietą.

„Ji nevedė Simonos pas gydytojus, prisigėrė ir susimušė sodyboje, kurioje gyveno, todėl buvo išvaryta, sutuoktinis jai parašė pareiškimą, nes ji perdūrė jam ranką peiliu. Prieš tai jos sutuoktinis filmuodavo ją su kitais vyrais ir platino tą medžiagą, o mano vaikas ten gyveno. Ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai viskas gerai“, – pykčio neslėpė moteris.

Šiuo metu mergaitė nerodo noro bendrauti ir nutraukė bet kokį kontaktą su mama, ryšį palaiko tik su tėčiu.

„Dukra pyksta, kad rašome skundus, neva, skriaudžiame globėją. Tačiau kaip nerašysi, kai vaikas visiškai nelanko mokyklos, su globėja yra išvaromas iš kiekvieno nuomojamo buto, o globėja vis būna girta“, – teigė Regina.

Naujienų portalui Lrytas susisiekus su laikinąja paauglės globėja Aurelija, moteris situaciją komentuoti atsisakė motyvuodama, kad šiuo metu byla nagrinėjama teisme ir yra uždara.

Vaiko interesai nėra vaiko įgeidžiai

Susisiekus su Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene, ji paaiškino, kad šiuo metu įstaiga atlieka tyrimą ir, kol tyrimas nėra baigtas, šios situacijos pakomentuoti negali.

„Tik atkreipiu dėmesį, kad vaikas gali būti paimtas iš šeimos tik teismo leidimu, kurį panaikinti galėtų tik aukštesnės instancijos teismas, o kontrolierius negali vertinti jo teisėtumo ir pagrįstumo ar jį panaikinti.

Be to, teisme dar nesibaigusi su tuo susijusi byla, tad daugelį klausimų, taip pat ir globėjos tinkamumą, įvertins ir atsakys teismas“, – teigė E.Žiobienė.

Pasiteiravus, kas yra laikoma vaiko interesu ir kaip reaguojama į atvejus, kai vaikai pareiškia norą negyventi su tėvais, E.Žiobienė akcentavo, kad patys vaikai retai kreipiasi pagalbos į specialistus.

„Vaiko interesų sąvokos turinį apima ir vaiko teisės gyventi ir augti saugioje aplinkoje, turėti teisę į asmeninį ir socialinį gyvenimą, asmens neliečiamumą, teisę į mokslą ir kt. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti visus vaiko interesus, taikant jiems prioritetą prieš kitų asmenų interesus.

Paminėtina, kad patys vaikai nedažnai kreipiasi į vaiko teisių apsaugos specialistus dėl problemų, dėl kurių jie nebegali/nebenori gyventi su savo įstatyminiais atstovais (tėvais ar globėjais (rūpintojais).

Tai vaikui yra skaudus žingsnis/pasirinkimas, ir vaikai kreipiasi kraštutiniu atveju, nematydami kitokio problemos sprendimo būdo“, – sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Į skundus prieš tėvus reaguojama jautriai

E.Žiobienė paaiškino, kad į nepilnamečių skundus prieš tėvus visuomet reaguojama jautriai.

„Vaiko teisių apsaugos specialistai, gavę vaiko kreipimąsi, atsakingai ir jautriai vertina vaiko nurodytas aplinkybes ir iš pradžių vaiką laikinai apgyvendina saugioje aplinkoje pas asmenį, laikinai galintį prižiūrėti vaiką (asmuo parenkamas atsižvelgiant į vaiko interesus).

Atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaiko teisių apsaugos specialistai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų (ar kitų jo atstovų pagal įstatymą) išdavimo. Tik gavus teismo leidimą, kreipiamasi į savivaldybės merą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo ir laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo“, – sakė ji.

E.Žiobienės taip pat pasiteiravome, kaip nagrinėjami nepilnamečių skundai prieš tėvus ir kaip aiškinamasi, ar jie turi pagrindą.

„Paminėtina, kad vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

Bendraujant su vaiku ir išklausant vaiko nuomonę, kartu įvertinama ir vaiko savijauta bei elgesys pokalbio metu. Esant poreikiui, su vaiku bendrauja psichologas, kuris taip pat pateikia savo pastebėjimus, susijusius su vaiko savijauta.

Gavus vaiko kreipimąsi, jis nagrinėjamas kaip pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Bendraujama ne tik su vaiku, bet ir jo tėvais (ar kitais jo atstovais pagal įstatymą), broliais/seserimis, kitais susijusiais su vaiku asmenimis, renkama aktuali informacija apie vaiką (šeimą) iš institucijų.

Atliekant vaiko situacijos vertinimą, nustatant rizikos veiksnius, sprendžiama ar nustatytini apsaugos veiksniai (sumažinantys arba galintys sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui bei jo teisių ir interesų užtikrinimui). Tik surinkus visą svarbią ir aktualią informaciją priimamas atitinkamas sprendimas dėl vaiko situacijos“, – teigė E. Žiobienė.

Motinos ašaros: „Vyresnioji dukra atėmė iš manęs mano jaunėlę“