Panevėžietės sprendimas pribloškė aplinkinius: „Man jau per penkiasdešimt, kodėl negaliu gyventi taip, kaip noriu?“ (3)

Svajonės neturi senaties termino. Taip pasakytų panevėžietė Irma Pažimeckienė (61 m.), kurią taip stipriai užvaldė tapybos pasaulis, jog, daugelio nuostabai, ji brandžiame amžiuje ryžosi mesti darbą, kad drobėse įamžintų nesibaigiantį gėlių žydėjimą: „Kai netapau, esu kaip be vietos.“