Darbų prieglaudoje netrūksta
Kaip pasakojo mergina, į gyvūnų prieglaudą pavedžioti ten globojamų augintinių važiuodavo ir anksčiau, kol galiausiai prieš pusantrų metų apsisprendė – laikas ilgalaikei savanorystei. Austėja Vilniaus rajone įsikūrusioje prieglaudoje kasdien kuria ryšį su beglobiais keturkojais, rūpinasi jų gerove. Kaip atrodo savanorės diena? Anot pašnekovės, dienos planas, visų pirma, priklauso nuo to, šunimis ar katėmis tądien rūpinsis. Jai labiausiai patinka prižiūrėti kates: valyti jų guolius, pamaitinti, paglostyti.
Jei rūpinasi šunimis, taip pat tvarko jų guolius, pamaitina, pavedžioja, prireikus, suduoda vaistus. Anot Austėjos, dažni prieglaudos gyventojai – keturkojai, bijantys žmonių, agresyvūs, tuomet daugiau laiko skiriama bendravimui su jais.
Mergina pripažįsta – pradžioje savanoriauti nebuvo lengva, mat norėjosi padėti kuo daugiau beglobių keturkojų, tačiau per pusantrų metų svarbiausią pamoką išmoko: suteiktas dėmesys ir laikas – tai, kuo gali jiems geriausiai padėti. O labiausiai, Austėjos žodžiais, džiugina pasiekusi žinia, jog jos prižiūrėtas augintinis iškeliauja į naujus namus – pas žmones, kurie galės juo tinkamai pasirūpinti.
Kaip pastebi Austėja, nors iš pažiūros pas naujus šeimininkus iškeliauja vis daugiau augintinių, savanorių pagalbos kasdien reikia daugybei vyresnio amžiaus ar sveikatos problemų turinčių augintinių. Vieni savanoriai prieglaudoje renkasi savanoriauti laikinai, pavyzdžiui, valandą ar kelias pavedžioti šunis, kiti lieka ilgesniam laikui – įsipareigoja ir savo laiką skiria beglobiams.
„Savanorystė prieglaudoje – puiki galimybė besidomintiems veterinarija, mat čia galima įgyti žinių ir patirties. Apsisprendę savanoriauti, savo laiką gali skirti tiek prižiūrėdami globojamus augintinius, tiek dirbdami su organizacijos reikalais už prieglaudos ribų“, – pasakojo Austėja.
Savanoriai mokosi kantrybės
„Savanorystė gyvūnų prieglaudoje padėjo man įgyvendinti seniai puoselėtą norą padėti beglobiams gyvūnams ir rasti prasmę savo veikloje. Ši patirtis mane moko atjautos, atsakomybės ir kantrybės – vertybių, kurių šiandieniame pasaulyje kartais labai trūksta. Vienas įsimintinas momentas, kuris parodė man šios savanorystės vertę – surasti namai katinui Karl Heinzui. Matyti, kaip jį su džiaugsmu priėmė nauja šeima, buvo jaudinanti akimirka, man parodžiusi savanorystės svarbą. Kiekvienas darbas prieglaudoje, nesvarbu, ar tai gyvūnų priežiūra, ar jo erdvės tvarkymas, padeda vis labiau suprasti, kad net mažas gerumo gestas gali turėti didelę reikšmę. Savanorystė „Lesėje“ – tai ne tik pagalba gyvūnams, bet ir augimo bei prasmingos veiklos erdvė, kurioje susitinka rūpestingi žmonės ir nepakartojamos istorijos“, – kalbėjo Austėja. Gyvūnų prieglauda nuolat sprendžia įvairias problemas: apmokėti veterinarijos paslaugas, parūpinti ėdalo ir priemonių globotiniams – visa tai įgyvendinti pavyksta savanorių, partnerių ir kitų geros širdies žmonių dėka.
Svarbiausias Austėjos prašymas – nesirinkti augintinio spontaniškai, pavyzdžiui, švenčių laikotarpiu, nes gyvūnas nėra dovana. Tam, kokie žmonės pasiims globojamą keturkojį, skiriama ypač daug dėmesio – svarbiausias „Lesės“ komandos rūpestis, kad kiekvienas augintinis patektų į geriausias rankas.