Buvusi televizijos laidų vedėja, edukologė, darželio „Išdykęs vėjas“ įkūrėja Laura Imbrasienė (47 m.) pasidalino mintimis apie gyvenimą.

– Kas jus įkvepia gyventi?

– Įkvėpimas dažnai slypi smulkmenose, kurias pastebime, kai sąmoningai leidžiame sau sustoti ir įvertinti tai, ką turime. Mano gyvenimas pilnas mažų ir didesnių įkvėpimų. Vieną dieną mane gyventi gali įkvėpti meilė – santykiai su mylimais žmonėmis, šeima ar draugais, žinojimas, kad esu jiems reikalinga.

Kitą dieną – kūryba: galimybė išreikšti save per meną, rankdarbius ar kitą kūrybinę veiklą su vaikais. Pagalba kitiems – jausmas, kad gali daryti įtaką ir prisidėti prie kitų žmonių gyvenimo pagerinimo, ypač vaikų. Taip pat gamta ir jos ramybė, saulėlydžiai, jūros ošimas ar rasoti voratinkliai pievoje. Kelionės, menas, svajonės ir tikslai...

[[ge:lrytas:lrytas:34422365]]

Kartais važiuodama į „Išdykusio vėjo“ namus net virpu nuo dėkingumo, kad galiu kiekvieną dieną atvažiuoti ir apsikabinti su visais savo auginamais vaikais, mokytis ir dirbti šalia mokytojų, kurie pilni pačios tyriausios meilės jiems.

Mane įkvepia mažos kasdienės akimirkos – gardi kava ryte, šypsena, nuoširdus pokalbis ar net šiltas apkabinimas, namuose išsiritęs viščiukas ar drugelis... Labai svarbu matyti širdimi tai, kas vyksta aplink tave.

[[ge:lrytas:lrytas:36525938]][[ge:lrytas:lrytas:36255124]][[ge:lrytas:lrytas:28194879]][[ge:lrytas:lrytas:35858748]]

– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?

– Visada atkreipsiu dėmesį į beprotiškus, kūrybiškus pasiūlymus prisijungti prie įvairių projektų, įdomių komandų, grožio ar ugdymo priemonių vaikams kūrimo.

– Koks patinka patiekalas?

– Seliava su bulvytėmis.

– Mėgstamiausias aromatas?

– Turiu nemažai įvairių aromatų. Šiuo metu gal labiausiai mėgstami „Alchemist Charlatan“ kvepalai „Figueres“ ir kompanijos „By Kilian“ kvepalai „Old Fashioned“.

– Geriausia gauta dovana?

– Man nėra svarbios materialios dovanos, labiausiai vertinu nuoširdų žmogaus dėmesį, pasakytą žodį ar parašytą laišką. Šiaip gyvenime esu apdovanota ne viena dovana – žmonėmis, kurie mane supa. Pradedant šeima, draugais ir visais, kurie manimi tiki ir pasitiki. Ypač patikėdami man savo vaikus.

– Jei pasaulyje yra rojus, tai...

– ... jis turbūt yra ten, kur niekas neskuba, kavos puodelis niekada neištuštėja, kur visi signalai gatvėje visada žali, internetas niekada nestringa, darbe visi šypsosi, šaldytuvas stebuklingai prisipildo pats...

O jei rimčiau, rojus slypi ten, kur žmogus jaučiasi mylimas, priimtas, saugus ir visiškai ramus, – galbūt savo namuose, gamtos apsuptyje ar mylimo žmogaus glėbyje.

[[ge:lrytas:lrytas:36667859]]

– Be ko diena prarastų prasmę?

– Jei galėčiau atmerkti akis ir tuo mano galimybės pasibaigtų...

– Kaip atsipalaiduojate?

– Labai vertinu draugių susibūrimus, kai keliaujame ragauti meno, bendrauti ir juoktis, grupinės kineziterapijos kompaniją, kai po darbų ateiname susirinkti kūno pratimais ir išvėdinti minčių pokalbiais.

Retai, bet patinka ir tiesiog lovoje žiūrėti filmus, nukeliauti į masažą ar pasikaitinus pirtyje įšokti į ledinį vandenį.

– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?

– Vaikus mokome priimti emocijas ir su jomis dirbti, tad turiu nemažai būdų, kaip su jomis tvarkytis.

Fizinis aktyvumas mane perkrauna, atpalaiduoja galvą, tad sporto salėje galiu išlaisvinti endorfinus ir pakeisti savo emocinę būseną. Panašiai mane veikia ir darbai namų kieme, gėlynuose. Pokalbiai ir būsenos analizė išlaisvina ir atveria akis naujam požiūriui.

Kartais labiau padeda tyla ir susikaupimas, o kartais gera muzika. Gamta visada padeda atrasti ramybę.

– Blogiausias įprotis?

– Valgyti saldumynus. Labai juos mėgstu.

[[ge:lrytas:lrytas:36667857]]

– Ką naujo norėtumėte išmokti?

– Kokybiškai ilsėtis ir atrasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio, kvėpavimo praktikų, dailės terapijos. Aš – už mokymąsi visą gyvenimą.

– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?

– Jokios garsenybės nekviesčiau, nes aplink save turiu daugybę įdomių žmonių, kuriems daug mieliau skirčiau savo laiką.

– Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti?

– Bet kokiu atveju norėčiau dirbti su vaikais.

– Drąsiausias sprendimas?

– Tik iš dabarties perspektyvos matau, kad buvau kosmiškai drąsi, kai sutikau nerti į televizijos projektus visai be jokios patirties.

– Įsimintiniausias nuotykis?

– Slapčia organizuojama gimtadienio dovana – kelionė sesei užrištomis akimis tiesiai į lėktuvą. Man labai patinka žmonėms dovanoti įspūdžius, prisiminimus ir šypsenas.

– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?

– Mūsų šaldytuve visuomet yra produktų, kuriuos auginame ar gaminamės patys.

– Mėgstamiausias posakis?

– Dideli dalykai turi mažas pradžias.

– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?

– Libaniečio autoriaus Kahlilo Gibrano „Pranašas. Pranašo sodas“.

[[ge:lrytas:lrytas:36667858]]

– Kokią kosmetiką naudojate?

– Kasdien naudoju mažai kosmetikos, bet ją stengiuosi pasirinkti kruopščiai, nes turiu saugoti odą dėl įvairių problemų. Dėl savo pasirinkimų pasitariu su profesore Matilda Bylaite-Bučinskiene, naudoju jos rekomenduotas odos priežiūros procedūras ar priemones („Collin“, „Clinicare“, „Noon“).

– Meilė – tai...

– ... buvimas šalia, kai gyvenimas būna ir lengvas, ir sunkus. Meilė – tai tylus žvilgsnis, kuris sako daugiau nei žodžiai. Meilė – tai būsena, kai trokšti pasirūpinti, kad kitam būtų šilta, net jei pats ir truputį sušalsi. Meilė – tai gebėjimas pasijuokti iš smulkmenų ir ramus susitaikymas po ginčo.

Meilė – tai kartu kuriama kasdienybė, kuri kartais būna pilna chaoso, bet visada jauki, nes joje esame abu.

Meilė – tai ne tobulumas, o tikras buvimas vienas kito gyvenime.

– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?

– Labiausiai mėgstu, kad mano darbai pasakotų apie mane. Tai daugiau nei žodžiai. Man svarbu tai, ką ir kaip aš darau, kiek tai, ką darau, mane augina ir kaip veikia aplinkinius.

Labai norėčiau, kad mane vertintų už atsidavimą ir meilę vaikams, bet tai tik mano norai. Kiekvienas, susiduriantis su manimi, vis vien tai padarys remdamasis savo vertybėmis ir pojūčiais.

Televizijos šlovę į darbą su vaikais iškeitusi Laura Imbrasienė: „Net virpu nuo dėkingumo, kad galiu kiekvieną dieną su jais apsikabinti“