Jis gimė 1978 m. balandžio 7 d. Kardenaso savivaldybėje, Tabasko valstijoje. Jo gyvenimas buvo nulemtas, kai būdamas septynerių metų jis buvo išprievartautas vieno iš savo dėdžių. Būdamas 18-os jis įstojo į kariuomenę, bet vėliau viską metė ir pabėgo. Pagal medicininius tyrimus, nuo 15 metų jis sirgo šizofrenija ir paranoja, be to, vartojo kokainą, heroiną ir marihuaną.
Jis užpuldavo kiekvieną, kuris pasitaikydavo jo kelyje, įskaitant karininką, kurį sužeidė peiliu į krūtinę ir kojas, palikdamas gulėti kraujo klane. „Kai išėjau, norėjau atkeršyti ir tada jį sutikau. Kas žino, ar jis mirė. Po to pabėgau iš kariuomenės“, – pasakojo jis.
Turėdamas rimtų psichikos problemų, būdamas Kankūno regione, jis turėjo lytinių santykių su gyvūnais, įskaitant kumelę, kurią teigė įsimylėjęs ir sakydavo, kad su ja susilauks vaiko. Taip pat jo seksualinis potraukis vis keitėsi – jis turėjo lytinių santykių ir su vyrais, sakydavo jiems: „Aš blogas berniukas, aš bloga moteris“.
2000 m. jis buvo įkalintas Kardenaso kalėjime už magnetofono ir penkių marškinių vagystę. Jis taip pat išprievartavo savo vienerių metų sūnėną. Kalėjime praleido pusantrų metų, o išėjęs persikėlė į Četumalį, kur pradėjo vykdyti žiaurius nusikaltimus, dėl kurių tapo žinomas kaip Carmen paplūdimio kanibalas.
Girdėjo nužudytojo balsą
2004 m. Meksikoje, Kankūno regione, jis nužudė vyrą.
„Tas vaikinas norėjo su manimi muštis. Turėjo mačetę ir provokavo mane. Leidausi [provokuojamas], kol jis pavargo šūkauti. Tada, kai jis atsipalaidavo, atėmiau iš jo mačetę ir pradėjau pjaustyti jį kaip žuvį. Mačiau, kaip jis nukraujavo. Palikau jį ir išėjau. Tą naktį man pradėjo vaidentis jo dvasia. Aš meldžiau savo Jehovos, kad man padėtų jo nebegirdėti. Bet vis dar girdžiu jį“, – vėliau pasakojo G.Garcia.
Nusikaltėlis pabėgo į Peteną (Guatemala), kur apsigyveno statybvietėje. Ten jis susipažino su senu majų burtininku, kurį vadino išminčiumi, ir pažadėjo, kad dėl jo nužudys tris žmones. Taip pat jis susitiko su Rauliu Gonzálezu, pravardėmis „Bičas“, „Kaimietis“ arba „Plikis“. Raulis buvo 19-metis dezertyravęs jūrų pėstininkas, jis ant kairės rankos buvo išsitatuiravęs moters vardą.
Jie tapo draugais ir bendrininkais. Netrukus virto meilužiais ir persikėlė gyventi į apleistą sklypą šalia greitkelio, esantį netoli Carmen paplūdimio. Ten jie apvoginėjo namus ir vertėsi prostitucija su vietiniais bei užsienio turistais.
Valgė visą savaitgalį
2004 m. gruodžio 12 d. Carmen paplūdimio kanibalas ir Raulis susipyko, būdami apsvaigę nuo narkotikų ir alkoholio. Kanibalas pareikalavo iš savo meilužio 550 pesų (apie 25 eurai), kuriuos šis buvo skolingas. Kai Raulis pasakė, kad neturi pinigų, įsiutęs Gumaras smogė jam į galvą betono bloku, o šis neteko sąmonės. Pamatęs, kad jis vis dar juda, Gumaras pasmaugė jį laidu, kurį rado šalia.
Kai auka jau buvo negyva, Gumaras pakabino kūną žemyn galva, kol jis nukraujavo. Vėliau jis išdarinėjo lavoną, išvirė organus sriuboje, o ant grotelių iškepė širdį, keletą šonkaulių ir inkstą. Kairę šlaunį supjaustė gabalėliais ir iškepė su žaliosios paprikos, svogūnų ir pomidorų padažu. Jis sakė, kad skonis priminė „avieną ant žarijų“.
Kanibalas šventė visą savaitgalį, kol gruodžio 14 d. kaimynai aptiko lavono liekanas ir pranešė policijai.
Jis buvo įkalintas Carmen paplūdimio kalėjime, kur prisipažino, kad jau buvo pardavęs savo sielą velniui ir jam patiko seksualiniai santykiai su gyvūnais, ypač šunimis. Jis nejautė jokio gailesčio: „Nieko nesigailiu, viskas jau padaryta.“ 2006 m. nusikando dalį savo kairės ausies, nes, kaip sakė, pasiilgo žmogaus mėsos skonio.
Dėl jo keliamo pavojaus 2007 m. teisėsauga jį perkėlė į federalinį psichologinės reabilitacijos centrą Morelose, bet 2008 m., kai AIDS progresavo į paskutinę stadiją, jis grįžo į Četumalo kalėjimą. Jis mirė 2012 m. rugsėjo 11 d., sulaukęs vos 34 metų.
Prieš mirtį jis prisipažino dėl dar vienos žmogžudystės, mažamečio išžaginimo ir vienos vienuolės nužudymo. Paklaustas, ką jaučia žudydamas, jis atsakė: „Nieko! O ką čia jausti? Tai kaip vištą papjauti.“
Parengta pagal nvinoticias.com