Pirmasis uždarbis ir silpnybės, kurios suryja sunkiai uždirbamus pinigus. Taupyti ar išlaidauti? Žinomi žmonės praveria pinigines.

Televizijos laidų kūrėjas, Vytauto Didžio jo universiteto docentas Rytis Zemkauskas (55 m.) pasidalino savo pinigų filosofija ir atskleidė, kur dažniausiai išleidžia pinigus.

– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?

– Netikros odos striukė už 20 eurų. Išsimatavau visokias brangias ir garsių prekės ženklų, bet nė viena taip gerai neatrodė kaip ši paprasta, saikingai pasiūta ir dar nukainota.

[[ge:lrytas:lrytas:26777404]]

Tai nereiškia, kad visada perku tik pigius daiktus, bet čia tas atvejis – kam reikia geriau, kai yra gerai? Jau net spėjau nusifilmuoti su ta striuke savo „Pasivaikščiojimų“ laidoje.

– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?

[[ge:lrytas:lrytas:4326317]][[ge:lrytas:lrytas:26804268]][[ge:lrytas:lrytas:36283771]]

– Ne visi gal supras, bet man patinka eiti apsipirkti. Dažniausiai tai darau kelionėse, kur visada stengiuosi aplankyti dvi vietas: šiuolaikinio meno muziejų ar parodą ir kokį nors prekybos centrą arba parduotuvių gatvelę.

Kartais prekybos centre aš net pailsiu. Ir jau daug metų iš kelionių kaip suvenyrus vežuosi knygas arba drabužius. Praktiška ir smagu. Pavyzdžiui, žinai, kad tavo marškinėliai iš Niujorko, Paulo Celano poezijos rinkinys pirktas Berlyne, kepurė – iš Dublino, Platono „Puota“ – iš Atėnų, o džinsai – iš Milano.

Taip prisimeni tuos miestus, žmones, susitikimus, filmavimus. Dar visur būtinai nusiperku vietos laikraštį. Man įdomu, kaip dirba tos šalies žiniasklaida.

[[ge:lrytas:lrytas:36993296]]

– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdamas?

– Kojos mane pačios neša į knygyną. Lietuvoje, užsienyje, oro uostuose. Dažniausiai perku poeziją, labai mėgstu knistis knygynuose po poezijos skyrius dideliuose miestuose.

Lietuvoje mes jau tokių skyrių nebeturime, o kitur jie dar aptinkami. Ieškau kokių nors naujų, įdomių autorių. Baigiasi tuo, kad pareinu ar parskrendu su keliomis knygomis. Knygų stirta prie lovos auga.

Dar kažkodėl pastaraisiais metais prisipirkau džinsų. Nei man jų reikia, nei ką, bet čia, matyt, dėl to, kad jeigu jau prisiverti pasimatuoti, tai paskui gaila įdirbio.

Meno kūrinių turiu, bet nedaug ir didžioji dalis yra dovanota. Mano aplinkoje labai daug menininkų, tad meną pirmiausia vertinu kaip žiūrovas, o ne savininkas.

– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?

– Niekada niekam neatsiskaitinėjau, ką perku. Bet labai mėgstu pasigirti, jeigu nusiperku ką nors gražaus arba kokybiško prekės ženklo pigiai, su gera nuolaida. Va, ir jums pasigyriau.

– Kokia jūsų pinigų filosofija?

– Pinigus reikia stengtis uždirbti. Tada jau galima juos taupyti. Kol augo dukros, visada skaičiuodavau savo pajamas taip, kad metus į priekį visai šeimai būtų garantuotas pragyvenimas. Neišmokau investuoti ir tai laikau dideliu savo trūkumu.

[[ge:lrytas:lrytas:36993329]]

– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?

– Skurdas. Sovietai iš mano giminės buvo atėmę viską: žemes, padėtį visuomenėje, mano senelį, kurį nukankino lageriuose.

Augi žinodamas, kad neturi ką paveldėti. Teks viską pasidaryti pačiam.

– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?

– Dukroms visada sakiau: net monetos negali mėtytis po namus. Į pinigą reikia žiūrėti su pagarba, nes tai – tavo darbo ir proto įvertinimas.

Kita vertus, mama mane mokė, kad negalima taupyti sveikatos sąskaita: reikia stengtis valgyti kuo geresnės kokybės maistą, beje, dažniausiai toks maistas nėra labai brangus, ir, jei tik įmanoma, leisti sau kuo geriau pailsėti.

– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie turi patys užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?

– Vertinu gerai. Būti turtuolio vaiku – nemažas prakeiksmas, nes tavo startas yra nesulyginamas su daugybės kitų žmonių. Gauni labai daug patogumų, sterilią aplinką, geriausią išsilavinimą. Kaip toje situacijoje surasti savo savigarbą – didelis iššūkis. Nepavydžiu.

Apskritai niekada niekam nepavydėjau turto. Bet kartais pavydėjau talentingai parašytos eilutės ar gerai sukurtos televizijos laidos. O JAV laidų kūrėjui Anthony Bourdainui (1956–2018) pavydėjau išvaizdos. Koks gražus žmogus! Jis man buvo televizijos laidų vedėjo etalonas.

[[ge:lrytas:lrytas:36993335]]

– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?

– Absoliučiai taip. Ir viena didžiausių problemų su turtuoliais yra tokia: dalis jų įsivaizduoja, kad jeigu jau užsidirbo milijonus, tai kažkokiu stebuklingu būdu dabar viską už visus geriau išmano.

Ne, mano mielas, mano miela, tu tiesiog moki užsidirbti pinigų. Tai – tavo talentas, tačiau jis turi savo ribas kaip ir visi talentai.

Neduok Dieve, tau dabar mokyti žmones, kaip reikia gyventi, arba bandyti kištis į valstybės valdymą.

Tokie idiotai kaip Elonas Muskas – vienas turtingiausių pasaulio verslininkų, dabar – ir JAV prezidento patarėjas, yra geriausias įrodymas, kas būna, kai techniškai labai riboti verslo metodai imami taikyti humanitarinėje sferoje. Savas verslas pagal prigimtį yra autoritarinis. Jei norime laisvių ir demokratijos, pagal galimybes neleiskime verslui valdyti valstybių.

– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?

– Atostogavau pas močiutę, ir į sovietų nusavintą mūsų klojimą kolchozo žmonės vežė šieną. Darbininkų buvo mažai, darbo daug, močiutė pasakė: „Eik, pasisiūlyk.“

Nuėjau ir gavau padirbėti kelias dienas. Algą paėmiau močiutės vardu, nes nepilnametis negalėjo pagal įstatymą dirbti. Nusipirkau, man atrodo, ledo ritulio lazdą.

Dar tuo metu užsiėmiau verslu: mieste nupirkdavau lipdukų su automobilių piešinukais, veždavau į kaimą ir ten pardavinėdavau vaikams.

– Kas jus skatina uždirbti pinigų?

– Anksčiau buvo labai aišku: turėjau išlaikyti šeimą ir garantuoti, kad žmonai ir vaikams nieko svarbaus netrūktų.

Dabar į pinigus žiūriu kaip į tam tikrą savo nepriklausomybės garantiją ir įvertinimą už gerai atliktą kvalifikuotą darbą.

[[ge:lrytas:lrytas:36993338]]

– Ar praveriate piniginę labdarai?

– Taip. Kai žudoma Ukraina, parama pinigais yra mažiausia, kuo aš galiu padėti.

– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?

– Kol kas neteko. Nesu linkęs daug rizikuoti, gal dėl to ir netapau turtingas.

– Kiek pinigų reformų esate pergyvenęs ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?

– Man atrodo, kad buvo bent trys reformos, kurias mačiau. Visais atvejais po jų mano gyvenimas tik pagerėdavo. Atvirai kalbant, tų reformų gerai ir nepastebėjau, nes visą laiką buvau labai užsiėmęs.

Man pasisekė, kad visuomet turėjau labai įdomius sau pačiam darbus, tai neatrodė, kad labai sunku. Mano veikla apskritai mane įstato į labai gerus rėmus.

– Ar atsidedate kas mėnesį dalį savo pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?

– Sakykime taip: nuolat stebiu savo finansinę būklę, bandau ją optimizuoti, bandau prognozuoti galimas išlaidas ir laikyti tam tikrą balansą.

– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydamas ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykštus?

– Nemėgstu beprasmiškų dovanų nei duoti, nei gauti. Man tie visi brangūs gėrimai, puošnūs albumai, dar visokie snobiški dalykai yra pinigų mėtymas.

Dovanas suprantu tik praktiškai arba asmeniškai. Vertinu, jei žmogus dovanoja, ką pats sukūrė. Greitai bus vienos iš dukterų vestuvės, tai aš jų klausiau: ko jums iš tiesų labai reikia? Ir geriausia, jei duočiau pinigų, o jie patys nusipirks ar investuos į butą ir panašiai.

– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?

– Vargas su tokiomis. Nei išmesti, nei pasilikti...

– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?

– Neturiu. Gyvenu savo svajone. Viską duočiau, kad tik ji nesibaigtų.

– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?

– Yra labai geras ritualas: pagalvok, padirbk, pailsėk, vėl pagalvok, vėl padirbk.

– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?

– Taip. Jeigu nepamiršti galvoti ir neketini valdyti pasaulio.

Rytis Zemkauskas atskleidė, kur išleidžia uždirbamus pinigus: „Prekybos centre aš net pailsiu“