Tėvas sulaukė kaltinimų buvusios suotiktinės trijų vaikų mamos nužudymu ir dar keliais baudžiamaisiais nusikaltimais, bet vaiko teisių apsaugos specialistai vis tiek nusprendė, kad mažamečiams su juo gyventi yra saugu.

Tokią šiurpią ir kartu daug apie sudėtingą situaciją Lietuvoje pasakančią istoriją atskleidė „Lietuvos rytas“.

Trijų mažamečių mamos 36-erių Dalios mirtis buvo surrežisuota kaip savižudybė. Tyrėjai surinko pakankamai įrodymų, kad moteris buvo nužudyta. Bylos, kurioje Dalios vyras 39 metų Adamas kaltinamas artimo ir bejėgiškos būklės žmogaus nužudymu, nagrinėjimas jau prasidėjo teisme.

Tai – antroji straipsnio dalis. Pirmąją – „Surežisuota savižudybė ir bijantys liudytojai: mįslinga motinos mirtis įžiebė grumtynes dėl trijų našlaičių“ galite skaityti čia.

[[ge:lrytas:lrytas:35760319]]

Tarnybos prašė nešališkumo

Dalios giminės dievagojasi nežinantys, kokiu pagrindu mažamečiai paimti iš tėvo.

„Lietuvos rytas“ priežastį žinojo jau pernai balandį, kai tik pradėjo domėtis šia istorija. Su tuo susijusius dokumentus laikraštis gavo iš šaltinių, kurie su Dalia nesusiję kraujo giminystės saitais.

[[ge:lrytas:lrytas:36764769]][[ge:lrytas:lrytas:36797865]][[ge:lrytas:lrytas:35400118]][[ge:lrytas:lrytas:36230253]]

Vaiko teisių gynėjai buvo priversti reaguoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VAVPK) Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pranešimą, kad mažamečių tėvo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio dėl piktnaudžiavimo tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ir pareigomis požymius. Už tokį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Adamui buvo paskirta kardomoji priemonė nebendrauti ir neieškoti ryšio su vaikais.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, tokia kardomoji priemonė paskirta ir vyro motinai – mažamečių močiutei.

Negana to, VAVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba ne kartą siuntė įspėjimus VVTAĮT, kad Palaimintojo Jurgio Matulaičio socialinio centro, kuriame lankėsi Adamas su vaikais, darbuotojai aktyviais veiksmais atstovauja nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens interesams, visapusiškai jį palaiko, žinodami, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir paskirtos atitinkamos kardomosios priemonės.

„Siekdama pagelbėti įtariamajam grąžinti vaikus minėta įstaiga parengė (jūsų) Tarnybai atsakymus į Tarnybos pateiktą paklausimą, iš anksto informavus įtariamąjį apie surašytas jam palankias išvadas. Tarp jų – apie įtariamajam palankią psichologės išvadą.

Yra pagrindas manyti, kad tokiais veiksmais ir išankstiniu nusistatymu įtariamojo naudai viešoji įstaiga Pal. J.Matulaičio socialinis centras gali trukdyti ikiteisminio tyrimo metu nustatyti tiesą, išsamiai bei objektyviai atlikti ikiteisminį tyrimą, sudaro kliūtis vaiko teisių gynėjams vykdyti savo užduotis bei funkcijas.

Todėl būtina užtikrinti, kad su galimai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiais mažamečiais vaikais dirbtų nešališki, atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją turintys specialistai bei psichologai, kurie yra nešališki kaip įtariamojo, taip ir kitų giminaičių atžvilgiu“, – taip VVTAĮT skirtame laiške rašė VAVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjas.

Tačiau VVTAĮT į ne vieną panašų tokį pranešimą reagavo savaip.

Mergaitės nebenori bendrauti

Mėta, Jonė ir Aras kuriam laikui buvo apgyvendinti Vaikų ir paauglių socialiniame globos centre, o paskui perduoti laikiniesiems globėjams.

[[ge:lrytas:lrytas:37120320]]

VVTAĮT nematė galimybės mažamečius perduoti Dalios giminėms, pavyzdžiui, jos motinai, kuriai kardomosios priemonės nebendrauti ir neieškoti ryšio su vaikais nebuvo paskirtos, nors artimieji nuolat vaiko teisių prievaizdus atakavo prašymais perduoti vaikus jiems.

Viena artima giminaitė su vyru net baigė vaikų globėjų kursus, kurie privalomi vaikus ilgalaikei globai norintiems paimti asmenims, ir gavo puikų įvertinimą, bet Vaiko teisių apsaugos tarnybai į tai buvo nusispjauti.

VVTAĮT specialistės Dalios artimiesiems net pamelavo, kad perduoti jiems vaikų neva neleidžia Adamo bylos tyrėjai. Melas iš maišo išlindo gerokai vėliau.

Maža to, vaiko teisių gynėjai nusprendė, kad Dalios giminaičiams apskritai nereikia per dažnai matytis su vaikais, – taip neva patarė psichologai.

Dar įdomiau tai, kad ir mažamečių tėvui, ir jo motinai, nors jiems apskritai kurį laiką buvo draudžiama su vaikais bendrauti, o Adamas vienu metu net buvo sulaikytas, ne tik bendrauti telefonu, bet ir matytis su Mėta, Jone ir Aru buvo leidžiama. Kai baigėsi Adamo sulaikymas, jis vaikus lankė dažniau nei Dalios giminės.

Vos paimtos iš tėvo vyresniosios mergaitės iškart ėmė šalintis Dalios artimųjų, su kuriais iki tol nuolat ir mielai bendraudavo.

Kažkuriuo metu vyriausioji, dabar jau trylikametė, Mėta prasitarė kaltinanti mamos gimines dėl to, kad buvo atimta iš tėvo.

Dalios giminės įsitikinę, kad tokią mintį dukterims įskiepijo tėvas, nuteikęs mergaites prieš mirusios, o galbūt net nužudytos moters artimuosius.

Atsisakė pateikti atsakymą

Maždaug po metų pas laikinuosius globėjus, 2025-ųjų pradžioje, vaikai buvo grąžinti Adamui, nors ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis dar nėra baigtas.

[[ge:lrytas:lrytas:37120319]]

Atsitiktinai sužinoję, kad Mėta, Jonė ir Aras vėl gyvena pas Adamą, Dalios artimieji pateikė paklausimą VVTAĮT siekdami sužinoti, kokiu pagrindu tai padaryta, ir norėdami atnaujinti sustabdytą civilinę bylą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Atsakydami į šį paklausimą Dalios giminėms vaiko teisių gynėjai, švelniai tariant, pareiškė, kad tai žinoti – ne jų reikalas. Vis dėlto atsakyme tarnyba įrašė, kad „vaikai dabar yra pas teisėtą atstovą“.

Tai reiškia, kad vėl pradėjo galioti civilinėje byloje nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, leidžiančios Dalios giminėms bent retkarčiais susitikti su Mėta, Jone, Aru.

Bet nei močiutė, nei kiti velionės artimieji vaikų pamatyti negali.

„Jūs aiškinatės su tėčiu, o baudžia mane“, – vienu metu ištarė Mėta. Šie žodžiai pasėjo įtarimą, kad mergaitės yra įbaugintos.

Ilgą laiką mergaitės buvo užblokavusios mamos artimųjų, tarp jų ir močiutės, telefono numerius. Kai galiausiai atblokavo, kategoriškai atsisakė bendrauti. O vyresnioji ištarė: „Tai jūs dėl visko kalti!“

Atsakymai – itin lakoniški

„Lietuvos rytas“ susisiekė su mažamečių vaikų tėvu.

– Ar esate kaltinamas teisme žmonos nužudymu? – paklausiau Adamo.

– Kitas klausimas.

– Ar jūsų velionės žmonos artimieji gali bendrauti su vaikais?

– Ne jūsų reikalas.

– Ar iš jūsų kuriam laikui buvo atimti vaikai?

– Ne jūsų reikalas.

– Kokiu pagrindu jie buvo atimti?

– Ne jūsų reikalas!

– Ar tiesa, kad tuo metu, kai vaikai buvo pas laikinuosius globėjus, o jums buvo pritaikyta kardomoji priemonė nebendrauti su vaikais ir neieškoti su jais ryšio, jūs vis tiek bendravote su jais?

– Ne jūsų reikalas. Ne, nebuvo taip.

– Ar vaikai šiuo metu gyvena su jumis?

– Taip.

– Paklausiu darsyk: ar velionės jūsų žmonos artimieji gali su jais bendrauti?

– Gali.

– Ar gali su jais susitikti? Ar susitinka?

[[ge:lrytas:lrytas:37120336]]

– Taip, susitinka, kaip ir nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių nutartyje.

– Kada pastarąjį kartą buvo susitikę?

– Kai buvo atvykę.

– Ir normaliai bendravo, buvo pasiėmę, kaip leidžia teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės?

– Ką reiškia „pasiėmę“? Čia ne daiktas, ne baldas.

Pasiimti gali, jeigu vaikai važiuoja.

Koks skirtumas, kas parašyta laikinųjų apsaugos priemonių nutartyje, vaikų negali priversti kažkur važiuoti, jeigu jie nevažiuoja.

– Ar vaikai norėjo važiuoti su jūsų buvusios žmonos artimaisiais?

– Nenorėjo. Išreiškė savo nuomonę.

– Visi trys?

– Visi trys.

– Jauniausias sūnus irgi?

– Ne, mažasis tuo metu sirgo.

– Ar artimieji jį matė?

– Ne, nematė, jis sirgo. Seneliams – pirmenybė bendrauti su anūkais

Neringa Lavinskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja

„Kiekvienam vaikui yra svarbu jausti meilę, saugumą ir palaikymą, kurį suteikia šeimos nariai.

Jeigu nutiko taip, kad į šeimos gyvenimą tenka įsitraukti vaiko teisių gynėjams, dėmesio centre visada yra vaikas ir jo geriausi interesai. Tai reiškia, kad visi sprendimai yra nukreipti užtikrinti vaikui galimybę augti saugioje, stabilioje aplinkoje, kur vaiko poreikiai yra suprantami ir tinkamai atliepiami.

Vaiko interesai gali viršyti tėvų ar kitų artimųjų interesus. Situacijos, su kuriomis susiduria vaiko teisių gynėjai, yra labai individualios, o vaikui geriausią sprendimą lemia labai daug aplinkybių. Tokių kaip vaiko amžius, branda, išsakyta nuomonė, aplinka ir ankstesnė patirtis.

Yra keletas dažniausių situacijų, kai turi būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus, tai, pavyzdžiui, kai skyrybų metu arba jau gyvenant skyriumi tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku, vaiko atskyrimas nuo šeimos arba grįžimas į ją, globėjo parinkimas ir pan. Viena iš jų yra jūsų minima vaiko galimybė bendrauti su seneliais, kitais artimais giminaičiais.

Seneliai turi savarankišką teisę bendrauti su vaikaičiais ir ši teisė neturėtų būti siejama su vaiko tėvo ar mamos teisėmis. Net jeigu vienam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia ar su vaiku leista bendrauti tik minimaliai, senelių ir vaikaičių tarpusavio bendravimo tvarka gali būti nustatoma visiškai atskirai.

Vaiko teisių gynėjai visuomet tarpininkauja ir stengiasi padėti iškilusius nesutarimus išspręsti taikiai. Tačiau tuomet, kai geranoriško susitarimo nepavyksta pasiekti, vaikaičių ir senelių bendravimo tvarka gali būti nustatoma per teismą.

Taip pat svarbu pažymėti, kad vaiko balsas yra ypač reikšmingas priimant bet kokius su juo susijusius sprendimus.

Tad išklausoma paties vaiko nuomonė – ar jis nori bendrauti ir matytis su savo seneliais, ar jais pasitiki ir jam saugu bei gera drauge leisti laiką, koks ryšys juos siejo anksčiau ir pan.

Ryšys tarp vaikaičių ir senelių, kitų artimųjų svarbus ir kai tenka laikinai pasirūpinti be tėvų globos likusiu vaiku.

Kai vaikui reikalinga globa, nes tuo metu jis negali augti savo šeimoje, yra ieškomas ir parenkamas geriausiai vaiko interesus ir poreikius atitinkantis globėjas. Prioritetu laikomas vaiko ar vaikų apgyvendinimas pas giminaičius arba emociškai jiems artimus žmones, o tik tokių nesant – pas specialiai pasirengusius globėjus. Didžioji dalis Lietuvoje tėvų globos netekusių vaikų auga giminaičių šeimose.

Ir nors teisės aktuose nustatyta, kad artimieji giminaičiai, emociniais ryšiais susiję žmonės turi pirmenybę tapti vaiko globėjais, situacija visada vertinama individualiai ir priimamas konkretaus vaiko poreikius ir interesus atitinkantis sprendimas.

Norint tapti vaiko globėju svarbu atsakingai įsivertinti savo pasiryžimą ir galimybes. Visiems būsimiems globėjams, taip pat ir artimiems giminaičiams, reikia baigti specialią globėjų ir įtėvių rengimo programą, kur mokymų metu įgyjama reikalingų žinių apie vaiko poreikius, skirtingus vaiko raidos etapus, pozityvias auklėjimo priemones, gaunama vertingų įrankių, kaip įveikti galimus iššūkius ir pan.

Būsimas globėjas turi pateikti sveikatos pažymą, nebūti teistas ir pan.

Svarbu akcentuoti, kad net jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikas nėra globojamas giminaičių šeimoje, bet yra tėvų globos netekęs, jis turi teisę bendrauti su artimaisiais, jei tai atitinka geriausius jo interesus ir jam nekenkia. Viena iš globėjo pareigų yra užtikrinti globojamo vaiko bendravimą ne tik su tėvais, bet ir su kitais jam artimais žmonėmis.

Vaiko teisių gynėjai prevenciškai šeimose nesilanko, bet reaguoja į visus pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą: kai jis neprižiūrimas, patiriantis smurtą ar atsidūrė kitose fiziškai ar emociškai pavojingose situacijose. Į pranešimus apie galimą smurtą šeimoje reaguojame nedelsdami.

Bendraudami su šeima susitelkiame į pagalbos jai inicijavimą, drauge ieškome geriausių sprendimų, kurie padėtų šeimai įveikti sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai. Jei vaiko teisių gynėjai, įvertinę vaiko situaciją šeimoje, nustato, kad šeimai reikalinga pagalba, inicijuojama atvejo vadyba, paskiriamas atvejo vadybininkas, o šeimose lankosi socialiniai partneriai.“

Tai – antroji straipsnio dalis. Pirmąją – „Surežisuota savižudybė ir bijantys liudytojai: mįslinga motinos mirtis įžiebė grumtynes dėl trijų našlaičių“ galite skaityti čia.

Iš kriminalistų – baisūs įspėjimai, vaiko teisių – stebinanti reakcija: kova dėl našlaičių šiurpina