Pirmasis uždarbis ir silpnybės, kurios suryja sunkiai uždirbamus pinigus. Taupyti ar išlaidauti? Žinomi žmonės praveria pinigines.

Muzikos grupės ŽAS narys, kulinarinių laidų vedėjas Gidonas Šapiro (50 m.) pasidalino savo pinigų filosofija ir atskleidė, kur dažniausiai išleidžia pinigus.

– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?

– Ilga žieminė striukė. Prieš daugybę metų su baltu pavydu žiūrėdavau į savo mylimo Londono futbolo klubo „Arsenal“ trenerį Arsene’ą Wengerą, kuris šalia aikštės vadovaudavo komandai vilkėdamas ilgą žieminę striukę. Dabar toks vaizdas gatvėse matomas dažniau. Nuo tada turėjau norą įsigyti ką nors panašaus, bet vis nerasdavau tokios, kuri patiktų ir tiktų. Pagaliau šią žiemą planą įvykdžiau.

[[ge:lrytas:lrytas:248537]]

– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?

– Tik tai, kas būtina. Nesu emocinis pirkėjas. Einu į parduotuvę tik tada, kai ko nors prireikia. Klausiate, ar žmona išleidžia daugiau? Žmona išleidžia, matyt, daugiau, nes bendro biudžeto neturime, tai ir konkrečių skaičių nežinau.

[[ge:lrytas:lrytas:6790111]][[ge:lrytas:lrytas:7419846]][[ge:lrytas:lrytas:15650464]]

– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdamas?

– Silpnybės turbūt neturiu, tačiau labai patinka įsigyti gerų kvepalų ir patogios avalynės, ypač jei pamatau ką nors, turinčio vadinamojo šarmo. Kvepalus renkuosi pagal nuotaiką, visada turiu 4–5 skirtingus aromatus. Prieš gerą dešimtmetį atradau nišinius kvepalus, nuo to laiko tik juos ir naudoju.

– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?

– Ne, šeimoje kiekvienas savarankiškai sprendžiame, ką norime įsigyti. Nors kartais, jei tai brangesnis rūbas ar batai, jei dėl jų pačiam kyla abejonė, praktikuojame keturių akių principą, kad įsitikintume pasirinkimo teisingumu, nes iš šalies kartais geriau matyti. Tik didesni buitiniai pirkiniai svarstomi ir dėl jų nusprendžiama kartu.

[[ge:lrytas:lrytas:37191984]]

– Kokia jūsų pinigų filosofija?

– Jaunystėje vadovavausi principu – pinigai lengvai ateina ir juos lengvai leidžiu. Sukūrus šeimą požiūris pasikeitė ir pinigus dabar leidžiu racionaliau.

– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?

– Kiekviename gyvenimo etape buvo skirtingai, kaip jau minėjau, jaunystėje juos leisdavau daug negalvodamas, tačiau kai sugalvojau nusipirkti būstą, pradėjau kontroliuoti išlaidas. Atsiradus šeimai išlaidas planuojame su žmona.

– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?

– Kadangi iki 16 metų augau sovietinėje sistemoje, pinigų būdavo tiek, kiek būdavo. O jų niekada nebūdavo per daug, todėl tėvai mokė taupyti. Savo vaikams stengiamės užtikrinti kokybišką, patogų gyvenimą, tačiau jie yra mokomi ir supranta, kad negali gauti visko, ko įsigeidžia, tam tikriems jų norimiems dalykams reikia taupyti.

– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie turi patys užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?

– Kaip rodo statistika, neretai antra ar trečia turtus paveldėjusių asmenų karta juos iššvaisto, todėl tie turtuoliai gal ir yra teisūs. Antra vertus, kam visą gyvenimą sunkiai ir daug dirbti, jei negali to, ką uždirbai, palikti vaikams?

Svarbiausia tik greta turtų nepamiršti įskiepyti jiems geras vertybes, tada problemos, ar tinkamai jie paveldėtus pinigus išleis, neturėtų būti.

– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?

– Ne. Pažįstu daugybę turtingų žmonių, kurie yra nuostabūs. Šie žmonės toli gražu nepasižymi šykštumu, jie aukoja labdarai, padeda savo gimtųjų miestelių bendruomenėms, vykdo kultūrinius ir edukacinius projektus.

– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?

– Tai buvo tolimi 1993 metai, kai pradėjau dirbti JAV ambasadoje, kur alga buvo mokama doleriais. Tuo metu populiariausia valiuta buvo JAV doleriai ir Vokietijos markės. Tikslios sumos jau nepamenu, gal 40 JAV dolerių per savaitę, tačiau pirmą pirkinį tikrai prisimenu ir iki šiol jį turiu namie – baltą arbatos puodelį su melsvomis gėlytėmis. Saugau jį kaip linksmą prisiminimą.

[[ge:lrytas:lrytas:37191982]]

– Kas jus skatina uždirbti pinigų?

– Banalu – noras gyventi patogiai ir užtikrinti tokį gyvenimą šeimai. Stengiuosi, kad vaikai gautų gerą išsilavinimą, stengiamės plėsti jų akiratį ir pažinimą visose srityse.

– Ar praveriate piniginę labdarai?

– Taip, kai matau prasmingą tikslą. Dabar dažniausiai remiu įvairias labdaros iniciatyvas, skirtas su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?

– Niekada neturėjau savo verslo, todėl tokių liūdnų patirčių neteko išgyventi. Jokių pinigų juodai dienai neturėdavau, bet visada pakakdavo pajamų atsiskaityti su bankais ar Mokesčių inspekcija.

– Kiek pinigų reformų esate pergyvenęs ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?

– Savarankiškame finansiniame gyvenime esu pergyvenęs ne vieną pinigų reformą – iš rublio į laikinuosius talonus, iš laikinųjų talonų – į litus ir tuomet iš litų – į eurus. Gal tik išskyrus pirmąją (iš rublių – į laikinuosius talonus), kitos praėjo gana sklandžiai ir didesnio poveikio mano finansiniam gyvenimui nepadarė.

[[ge:lrytas:lrytas:37192147]]

– Ar atsidedate kas mėnesį dalį savo pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?

– Aiškios ir konkrečios taisyklės neturiu, juolab kad ir finansiniai poreikiai ne kiekvieną mėnesį yra vienodi, tačiau stengiuosi išlaidas planuoti racionaliai. Nesu pats taupiausias žmogus – jei prireikia didelio pirkinio, esu linkęs pasinaudoti banko paslaugomis.

– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydamas ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykštus?

– Stengiuosi dovanas žmonėms parinkti pagal jų asmenybę ir poreikius, nelabai kreipdamas dėmesio į kainą. Kartais didžiausią džiaugsmą ir pasitenkinimą suteikia visiškai nebrangi dovana. Man – lygiai taip pat. Stengiuosi dovanoti gėles ir reikalingus daiktus, tada tas dovanas ilgiau prisimena. O brangiausia dovana greičiausiai kainavo apie 300 eurų draugo vestuvių proga.

– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?

– Vis tiek bandau kur nors panaudoti. Kaip puikų pavyzdį pasakysiu atvejį, kai draugų kompanijoje pasiskundus, kad kiekvienas turime namie pridovanotų visokiausių keistų alkoholinių gėrimų ir nerandame progų juos atidaryti, atlikome savotišką inventorizaciją ir tam tikslui sudarėme utilizacijos komisiją.

Toks suneštinis balius buvo ypač linksmas. Taigi nėra blogų dovanų, reikia tik tinkamai jas panaudoti.

[[ge:lrytas:lrytas:37191981]]

– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?

– Namas ant vandenyno kranto, kur pučia geras vėjas mano jėgos aitvarui.

– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?

– Netikiu ir tokių nežinau. Tikiu senąja formule: protas ir darbas.

– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?

– Laimės gal ir neatneša, bet laisvę, kai gali gyventi daug negalvodamas, be jokio plano ir nekeisdamas įsipareigojimų kitiems, – taip.

ŽAS narys Gidonas Šapiro atskleidė, kokiai svajonei išleistų didžiulę sumą: „Pinigai laimės gal ir neatneša, bet laisvę – taip“