Pirmasis uždarbis ir silpnybės, kurios suryja sunkiai uždirbamus pinigus. Taupyti ar išlaidauti? Žinomi žmonės praveria pinigines.

Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas (32 m.) pasidalino savo pinigų filosofija ir atskleidė, kur dažniausiai išleidžia pinigus.

– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?

– Neturiu įpročio dažnai sau pirkti ką nors naujo, jeigu tam nėra būtinybės. Pastarasis pirkinys, kurį privalėjome įsigyti, buvo nauji baldai vonios kambariui. Seniai planuotas kosmetinis projektas, kurį metas įgyvendinti.

[[ge:lrytas:lrytas:12577602]]

– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?

– Jeigu kalbėtume apie geras emocijas, turėčiau pasakyti – taip. Dovanos artimiesiems visada yra perkamos labiau vadovaujantis emocijomis nei poreikiu. Emociniai pirkiniai yra pateisinami, nes be jausmo bet kokia dovana ar poelgis yra tik veiksmas ar fizinis objektas.

[[ge:lrytas:lrytas:37327006]][[ge:lrytas:lrytas:35805995]][[ge:lrytas:lrytas:36981989]]

Jeigu kalbėtume apie blogąsias emocijas, stengiuosi jas suvaldyti kitais būdais, kurie kartu galėtų duoti kažkiek naudos mano kūnui. Fizinis krūvis, mėgstama sporto šaka visada sugrąžina pusiausvyrą mano mintyse.

– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdamas?

– Kad ir kaip juokingai skambėtų, bet didžiausią išlaidų dalį sudaro mokymai, seminarai bei tobulėjimo kursai mano profesinėje veikloje. Stengiuosi kiekvieną mėnesį dalyvauti nors vienuose mokymuose. Medicina yra nuolatos besivystanti sritis, kurią reikia spėti pasivyti.

– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?

– Vienintelis žmogus, kuriam privalau pasiteisinti, esu aš pats. Jeigu galiu paaiškinti savo sprendimų racionalumą ir pirkinio praktiškumą – to man pakanka.

[[ge:lrytas:lrytas:37500614]]

– Kokia jūsų pinigų filosofija?

– Kiekvieną mėnesį atidėk dalį uždarbio santaupoms. Išleisk mažiau nei uždirbi vidutiniškai per mėnesį.

– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?

– Tikriausiai tėvai. Kai pasiryžti savo jėgomis užsidirbti pirmam pirkiniui, pradedi vertinti darbą, kurį žmonės daro, kad užsidirbtų pinigų. Dar labiau man įspūdį paliko emocijos, kurias patiri išleidęs sunkiai uždirbtus pinigus, tačiau tas pasitenkinimo jausmas greitai praeina.

Kaip ir su kofeinu, kuris stimuliuoja organizmą apie 5–6 valandas, tas pats yra ir su pirmine emocija išleidus pinigus pirkiniui, ypač fiziniam objektui. Pasidžiaugi dieną, galbūt dvi, o tada viskas išnyksta. Nei emocijos, nei pinigų kišenėje. Bet, žinoma, tai dažniau būna su neapgalvotais pirkiniais.

– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?

– Tėvai man dar paauglystėje parodė, kad norint užsidirbti pinigų reikia įdėti daug darbo. Dabar dirbu protinį darbą, kuris, manau, neretai yra labiau varginantis nei fizinis.

Kastuvą gali palikti darbo vietoje, o protinio darbo reikia išmokti neatsinešti namo ir neužmigti mąstant apie jį. Nepaisant to, manau, kad gavau labai stiprų suvokimą paauglystėje vertinti kiekvieną profesiją bei finansinę grąžą, kurią suteikia atliktas darbas.

– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie patys turi užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?

– Tame matau daug tiesos. Jeigu tėvai taip padaro, galbūt jie duoda vaikams gerą išsilavinimą, išmoko ir paaiškina, kaip susikurti gyvenimą, kad nebūtų priklausomi nuo tėvų finansinės padėties. Bet tikiu, kad kiekvienas sprendimas yra kažkuo grindžiamas, todėl būčiau linkęs pasitikėti tėvais.

– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?

– Negalėčiau sutikti su šiuo teiginiu, nors negalėčiau ir paneigti. Kiekvienas papildomas euras kišenėje suteikia daugiau atsakomybės dėl savo sveikatos, ateities, artimųjų, mylimųjų gerovės.

Pinigai šiais laikais turi didelę galią, kiekvienam yra tekę girdėti apie kitų patirtį arba net pajusti savo kailiu, kai pinigai suteikia begalę džiaugsmo, bet kartu gali privesti prie priklausomybių išsivystymo, sveikatos bei emocinės būklės sutrikimų.

[[ge:lrytas:lrytas:37500742]]

– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?

– Tikslios algos negaliu prisiminti, bet pirmasis pirkinys buvo mažas televizorius. Ne bet koks, o nuosavas į mano kambarį! Nebeturėjau dalintis juo su broliu! Valio! Tai buvo trumpalaikė nepriklausomybės išraiška, kol neatėjo suvokimas, kad tikras smagumas – bendras laidų žiūrėjimas kartu su artimu žmogumi.

– Kas jus skatina uždirbti pinigų?

– Pagrindinis motyvas uždirbti šiuo metu yra mano šeimos ateitis. Tik tai man dabar yra svarbu.

– Ar praveriate piniginę labdarai?

– Turime tradiciją su žmona per kasmetines žiemos šventes paaukoti pinigų senyviems žmonėms arba pasirūpinti parama šunų prieglaudai. Kadangi patys turime šunį iš prieglaudos, suprantame, kiek priežiūros reikalauja keturkojai pamestinukai.

– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?

– Džiaugiuosi, kad šio jausmo dar nėra tekę patirti. Tikiuosi, kad ir nepatirsiu. Bet taip pat žinau, kad jeigu kas nors įvyktų, turiu šalia artimą žmogų, kuris visada liks su manimi. Tikriausiai tai yra man didesnis turtas nei bet koks finansinis kraitis.

– Kiek pinigų reformų esate pergyvenęs ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?

– Man 32 metai, esu patyręs vieną pinigų reformą. Ar tai paveikė mano gyvenimą? Tikriausiai ne. Tačiau dar visko gali įvykti.

– Ar atsidedate kas mėnesį dalį savo pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?

– Tokį įprotį tikrai turiu. Bet ne juodai dienai, o pozityvesniems ateities įvykiams. Galbūt jie įvyks negreitai, tolimoje ateityje, bet esant poreikiui galėsiu tai panaudoti ir nenumatytiems atvejams.

– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydamas ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykštus?

– Neturiu įpročio rinkti dovanas pagal etiketėje nurodytą kainą. Tikros dovanos artimiesiems neprivalo daug kainuoti, todėl renku jas stebėdamas žmones – klausausi jų pasakojimų, įsidėmiu, kokius patikusius daiktus pamini. Sudėjęs visas smulkias įžvalgas nusprendžiu, ką jiems dovanoti.

– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?

– Stengiuosi pasidžiaugti kiekviena dovana, kad ir kaip kartais ji keistai atrodytų. Svarbus yra ketinimas, nebūtinai pati dovana. Nemanau, kad dėl daiktų verta krimstis ir eikvoti savo emocinį rezervą.

– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?

– Privertėte mane stipriai susimąstyti. Kol kas visos mano svajonės yra žemiškos ir nereikalaujančios itin didelių pinigų sumų. Pirma mintis, atėjusi į galvą, – norėčiau įveikti „Geležinio žmogaus“ („Iron Man“) iššūkį, nors tam dar nesu pasiruošęs. Tai triatlono rungtis, kurią sudaro 3,8 kilometro plaukimas, 180 kilometrų važiavimas dviračiu ir 42 kilometrų 195 metrų bėgimas.

Taip pat noriu išmokti naujų kovos menų ir išvykti ilgesniam laikui į svečias šalis, kuriose žmonės propaguoja tų kovos menų kultūrą. Galbūt tai būtų susiję, gal nuskambės savanaudiškai, su mano profesiniu tobulėjimu. Atsakinėdamas į šiuos klausimus dar aiškiau supratau, kad mano svajonių vien už pinigus neįsigysi. Tai yra gyvenimas, kurio nenusipirksi.

– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?

– Dar nepatyriau tokio įvykio, kad juos pradėčiau propaguoti.

– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?

– Kažkam tai laisvė, kažkam būdas nupirkti laimę, kontroliuoti draugus ar priešus. Pinigai būtini norint oriai gyventi, bet raginu nepamiršti, kad yra kitų laisvę teikiančių momentų, tik retas mūsų jais spėja pasinaudoti.

Paklauskite savęs, kada pastarąjį kartą matėte saulės patekėjimą? Tai ir yra laisvės bei džiaugsmo akimirka.

Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas: „Norėčiau įveikti „Geležinio žmogaus“ iššūkį“