Pirmasis uždarbis ir silpnybės, kurios suryja sunkiai uždirbamus pinigus. Taupyti ar išlaidauti? Žinomi žmonės praveria pinigines.

Lukas Pačkauskas (47 m.), muzikantas, muzikos prodiuseris, vaizdo klipų operatorius ir montuotojas pasidalino savo pinigų filosofija ir atskleidė, kur dažniausiai išleidžia pinigus.

– Koks yra naujausias jūsų pirkinys?

– Žaislas sūnui – mašinėlė. Jis labai mėgsta automobilius – ir mažus, ir didelius, tai kartkartėmis palepinu.

[[ge:lrytas:lrytas:11488402]]

– Ar dažnai jūsų pasirinkimą, ką įsigyti, lemia emocijos? Ar perkate tik tai, kas būtina?

– Kartais būna, kad pasiduodu emocijai ir nusiperku per daug nesukdamas galvos. Paskui pasigailiu, gal nereikėjo pirkti, bet dažniausiai vadovaujuosi racionaliu protu ir perku tai, kas būtina.

[[ge:lrytas:lrytas:28895778]][[ge:lrytas:lrytas:6883046]][[ge:lrytas:lrytas:30979039]]

– Kokiems daiktams – batams, drabužiams, kvepalams, knygoms, meno kūriniams ar dar kam nors turite silpnybę ir nesusilaikote nuolat juos pirkdamas?

– Kadangi dirbu su vaizdo medžiaga – filmuoju, montuoju, kuriu muziką, būdavo, kad pamatai kokią nors muzikos kūrimo technikos naujovę ir užvaldytas emocijos nusiperki.

Dabar pagalvoju, ar man to reikia.

– Ar privalote kam nors atsiskaityti už tai, ką įsigyjate sau?

– Neprivalau atsiskaitinėti, bet mūsų šeimoje priimta pasitarti prieš ką nors įsigyjant ar pasipasakoti apie planuojamą pirkti daiktą ar jau nusipirktą pirkinį. Kartais sulaukiu kritikos, kad gal be reikalo išleidau pinigus vienam ar kitam daiktui.

– Kokia jūsų pinigų filosofija?

– Labai sunku atsakyti. Man pinigai visada buvo priemonė, galimybė, o ne siekiamybė, nes ant jų tu nemiegi, jais neužsikloji, jie tavo gyvenimo nepadaro šiltesnio ir geresnio.

Bet, žinoma, tai puiki priemonė įgyvendinti savo siekius.

– Kas turėjo didžiausią įtaką jūsų požiūriui į pinigus?

– Greičiausiai pirmieji mano darbai, kai per savaitę gaudavau labai nedidelę sumą ir svarstydavau, kur juos išleisti, – ar nusipirkti saldumynų, ar marškinėlius, ar taupyti dviračiui.

– Kaip tėvai jus mokė elgtis su pinigais ir kokius įgūdžius stengiatės perduoti savo vaikams?

– Vaikams stengiamės paaiškinti, kad pinigai – ne popieriukai, augantys ant medžių, juos reikia uždirbti. To mane mokė ir tėvai. Manau, šiais laikais jaunimas įpratęs pasišvaistyti pinigais. Džiaugiamės, kad mūsų šeimoje to nėra.

[[ge:lrytas:lrytas:37678723]]

– Ką manote apie pasaulio turtuolius, kurie tik mažą dalį savo palikimo užrašo vaikams teigdami, kad jie turi patys užsidirbti, tik tuomet mokės vertinti pinigus?

– Tai labai teisingas požiūris, nes kiekvienas žmogus, pajutęs, ką reiškia pačiam užsidirbti pirmus dešimt ar šimtą eurų, o vėliau gal ir tūkstantį, supranta, kaip tai sunku, ir susikuria savo vertybes. O jeigu jam tie pinigai nukrinta iš dangaus, jis jų vertės taip ir nesupras, galbūt vėliau dėl to gali ir nukentėti.

– Ar sutinkate, kad pinigai gadina žmones?

– Ne, nesutinku. Pinigai negadina žmonių, juos gadina požiūris į pinigus. Jeigu mes juos labai sureikšminame, žmogaus požiūris tampa iškreiptas. Tegul pinigai lieka priemone siekti gerų tikslų. Nuo to žmonės tikrai neblogės.

– Ar pamenate, kokia buvo pirmoji jūsų alga ir kam ją išleidote?

– Pirmuosius savo pinigus gavau pardavinėdamas grybus, kai leidau vasarą kaime. Surinkdavau tikrai nemažai voveraičių, priduodavau į grybų surinkimo punktą ir už gautus pinigus nusipirkau dviratį.

– Kas jus skatina uždirbti pinigų?

– Mano veikla man labai patinka, jaučiu didesnį malonumą ja užsiimdamas nei galvodamas apie užmokestį. Be abejo, pinigai skatina tobulėti, geriau atlikti darbą, kad mane labiau vertintų.

Aš linkęs paprašyti mažiau už atliktą darbą nei galėčiau, bet man darbas yra pirmoje vietoje, o pinigai – antroje.

[[ge:lrytas:lrytas:37678720]]

– Ar praveriate piniginę labdarai?

– Taip. Gal tai nedarau kiekvieną savaitę ar mėnesį, bet tikrai negaila pinigų, kai reikia padėti mūsų draugams ukrainiečiams. Ukrainai kiek reikės, tiek ir aukosiu.

– Ar yra tekę patirti bankrotą ar kitaip prarasti visus pinigus ir gyvenimą pradėti nuo nulio?

– Buvo įvairių situacijų – kai visai neturėjau pinigų, paskui jų turėjau pakankamai, vėliau – vėl duobė.

Žmonės, dirbdami kūrybinį darbą, išgyvena įvairius laikotarpius. Aiškaus stabilumo dažnai nebūna.

– Kiek pinigų reformų esate pergyvenęs ir kaip jos paveikė jūsų finansinį gyvenimą?

– Neplanuoju savo gyvenimo toli į priekį – uždarbis ne visada leidžia apie tai galvoti.

– Ar atsidedate kas mėnesį dalį pajamų vadinamajai juodai dienai ir kiek?

– Kartais pavyksta kažkiek atsidėti, tačiau kartais ir nepavyksta, nes atsiranda nenumatytų situacijų ir juodai dienai atidėti pinigai keliauja toms situacijoms spręsti.

– Kaip renkate dovanas kitiems – taupydamas ar, atvirkščiai, stengiatės neatrodyti šykštus?

– Nesu taupus, jeigu toks būčiau, gal ir juodai dienai daugiau pinigų atsirastų. Rinkdamas dovaną noriu pradžiuginti žmogų ir nupirkti tai, ko jis labai trokšta, tad kartais už tai sumoku daugiau. Bet man negaila, svarbiausia – emocija.

– Jei gaunate dovanų, kurios nedžiugina, kaip su jomis elgiatės?

– Pastaruoju metu nesu tokių dovanų gavęs. Mane pradžiugina net menkiausia smulkmena.

[[ge:lrytas:lrytas:37678725]]

– Kokią turite svajonę, kuriai įgyvendinti nepagailėtumėte didžiulės pinigų sumos, jei tik ją sukauptumėte?

– Kelionė aplink pasaulį. Tikrai nepagailėčiau.

– Ar tikite ritualais, esą galinčiais privilioti finansinę sėkmę?

– Šiais laikais apstu visokių mokytojų, kurie rašo knygas, kviečia į seminarus žadėdami finansinę sėkmę.

Galbūt ir verta kai kurių žmonių nuomonės pasiklausyti, nebūtinai sekant jų pėdomis, bet reikia analizuoti kitų žmonių sėkmių ir nesėkmių istorijas ir iš to pasidarius išvadas susikurti savo modelį sėkmės link.

– Ar pinigai iš tiesų reiškia laisvę?

– Ko gero, taip, nes gali įgyvendinti savo norus – pavyzdžiui, keliauti.

Galėtume keliauti ir dykai, bet tai užtruktų labai ilgai, o pinigai leidžia per trumpą laiką pamatyti labai daug, patirti gerų emocijų, įspūdžių, kurie tiktai praturtina mūsų gyvenimą, pasaulėžiūrą.

Muzikantas Lukas Pačkauskas prabilo atvirai: „Buvo situacijų, kai visai neturėjau pinigų“