– Pirmiausia noriu paklausti: kada ir dėl kokių priežasčių nusprendei persikelti į Lietuvą?
– Aš su savo drauge lietuve apie tai pradėjau svarstyti maždaug prieš pusantrų metų, o pernai liepą mes tai padarėme. Tuo metu jau žinojome, kad mano draugė laukiasi mūsų bendro kūdikio. Tad pamanėme, kad vaikui bus geriausia, jei jis augs savo mamos šalyje, arti jos šeimos. Kadangi aš daug dirbu, tad toks sprendimas buvo logiškas ir savalaikis. Be abejo, turėjau daug baimių: kaip svetimoje šalyje toliau vystysiu savo marketingo agentūrą, ar surasiu bendraminčių čia. Tačiau viskas labai greitai stojo į savo vėžes, ir supratau, kad persikelti į Lietuvą buvo vienas iš geriausių sprendimų gyvenime.
– Kai persikėlėte su drauge į Kauną, sulaukėte pirmo vaikelio. Kokia tai buvo patirtis?
– Ši patirtis apvertė gyvenimą aukštyn kojom. Kol kas kasdien mokausi, kaip būti geriausiu tėčiu. Turėjau suprasti, kaip vienu metu naviguoti tarp naujos valstybės, darbų, naujos kultūros ir vaiko auginimo. Tai buvo ir pati sunkiausia, ir pati geriausia patirtis.
Reikėjo spręsti ir vizos klausimus. Tačiau Lietuva labai sparčiai tapo mano namais. Ne tik man, bet ir sūnui. Galima pasakyti, kad Lietuvą pamilau iš karto. Sūnui daviau Adomo vardą, taip norėdamas įprasminti jo lietuviškas šaknis.
– Greitai čia susiradai draugų, verslo partnerių, staiga išpopuliarėjai socialiniuose tinkluose. Nors dauguma sako, kad lietuviai gana šalti žmonės iš pradžių, ir reikia laiko, kol jie atsiveria. Pritari?
– Kai atvykau į Lietuvą, turėjau 900 sekėjų ir, tiesą pasakius, beveik nieko nepublikuodavau socialiniuose tinkluose. Tada nusprendžiau dokumentuoti savo persikėlimą į svetimą į šalį: daryti kainų apžvalgas ir lyginti su Jungtine Karalyste, bandyti lietuviškus patiekalus ir tiesiog rodyti procesą, kaip žmogus jaučiasi svetur.
Praėjus beveik metams po persikėlimo į Lietuvą, turiu 37 tūkstančius sekėjų „Instagram“ platformoje ir virš 25 milijonų peržiūrų „TikTok“. Tiesą pasakius, buvau šoke, kokie teigiami, geranoriški ir draugiški lietuviai yra. Nors irgi girdėjau tą posakį, kad lietuviai neva yra šalti, iš savo patirties galiu pasakyti – priešingai.
– Kas labiausiai patinka Lietuvoje, po praleistų metų čia?
– Turiu pasakyti, kad gyvenimo kokybė čia gerokai geresnė nei Britanijoje. Čia labai švaru, ramu, o kainos gana draugiškos. Pavyzdžiui, butai nuomai Anglijoje gana brangūs ir jie neturi jokio išskirtinumo. Tuo tarpu Lietuvoje ne tik pigiau, bet ir įdomiau. Net pigesni butai nuomai turi kokią išskirtinę detalę, ypatingą namų jaukumą. O tai labai svarbu, norint čia gyventi ilgai.
Bendrai visa aplinka yra nuostabi. Be to, manau, kad maisto kultūra yra nepakankamai įvertinta. Ir dar – lietuviai labai myli savo šalį ir ja didžiuosi. Tai nuostabu.
– Kadangi pradėjome kalbėti apie maistą, kokie yra tavo 3 mėgstamiausi lietuviški patiekalai?
– Cepelinai, žinoma. Nors jie ir gana riebūs bei sotūs, bet yra ikoniškas patiekalas. Ir vienas iš mano mėgstamiausių. Beje, esu bandęs filmuoti vaizdo įrašą, kaip pirmą kartą gaminu cepelinus. Buvo visiškas fiasko, niekas nepavyko (juokiasi). Tačiau antras kartas buvo gerokai sėkmingesnis. Dar labai mėgstu kugelį bei Kėdainių blynus.
– Tu ne tik marketingo specialistas, tačiau ir verslininkas. Neseniai sumanei išleisti kortelę, su kuria lietuviai galės valgyti pigiau. Kaip kilo tokia idėja?
– Pastebėjau, kad čia populiari nuolaidų kultūra. Žmonės naudojasi nuolaidomis, tačiau lojalumo kortelių tiek daug ir įvairių, kad nepatogu visas nešiotis ar turėti mobiliuose įrenginiuose. Todėl pradėjau bendrauti su maitinimo įstaigomis visoje Lietuvoje ir apjungti juos visus. Ypatingą vietą noriu skirti šeimos verslams, pavieniams verslininkams. Ne tik didiesiems. Taip ir gimė kortelė, kurią pavadinau labai gražiu lietuvišku vardu „Skanaus“.
– Ar šis tavo verslas jau paleistas į gyvenimą, ar dar ne?
– Kol kas esu numatęs, kad pradėsime liepos viduryje. Jau yra starto laukiantys klientai. Prisijungė virš 50 maitinimo įstaigų iš 4 didžiausių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Ir skaičius auga kasdien.
Aš šį projektą kuriu visiškai vienas: kasdien darau po 30 skambučių, norint pristatyti idėją, ir bent 6 susitikimus per dieną. Bet kaip ir minėjau, norisi ieškoti lietuviškų maitinimo įstaigų „perliukų“ ir padėti lietuviams juos atrasti bei dar nuolaidą gauti.
– Taip pat minėjai, kad turi ir marketingo agentūrą. Kaip suprantu, ją įkūrei Jungtinėje Karalystėje ir darbus tęsi jau Lietuvoje, tiesa?
– Taip, mano agentūra „Moonshot Agency“ įkurta prieš 9 metus: kuriame interneto svetaines, prižiūrime socialinius tinklus ir filmuojame reklamas su įvairiausiais prekių ženklais. Ir verslą čia įregistravau. Tad pasikartosiu: Lietuva mane priėmė labai šiltai ir toliau stebina pačiais geriausiais dalykais. Visada už tai būsiu dėkingas.