Turėdamas paskutinius 19 dolerių banko sąskaitoje, vaikinas nusipirko bilietą į tą savaitę vykusį 100 mln. dolerių vertės loterijos „Powerball“ lošimą.
Tą vakarą jis tapo vieninteliu 22 mln. dolerių dalijamojo prizo laimėtoju.
Tuo metu Naujosios Zelandijos Pietų saloje gyvenusiam Joshui tai buvo svajonės išsipildymas po vargingos vaikystės, kai mokykloje iš jo tyčiojosi dėl jo „fizinių deformacijų“.
Didžiulis laimėjimas turėjo būti laimingo gyvenimo pradžia po visų vargų.
Tačiau per ateinančius penkerius metus Josho gyvenimas sugriuvo ir baigėsi neįsivaizduojama tragedija.
Joshas visada buvo apibūdinamas kaip kovotojas.
Ankstyvaisiais gyvenimo metais jis patyrė daugybę operacijų, skirtų Duano sindromui ir Goldenharo sindromui – dviem retoms, nepagydomoms ligoms, kuriomis jis sirgo nuo gimimo – gydyti.
Duano sindromas pasireiškia, kai akių raumenys nesivysto tinkamai, todėl sunku pasukti vieną arba abi akis į išorę arba į vidų.
Dėl Goldenharo sindromo atsiranda veido ir galvos kaulų formavimosi sutrikimų, dėl kurių gali atsirasti veido asimetrija, iš dalies susiformavusi ausis arba jos gali visai nebūti, gerybinės cistos akyje ir stuburo problemos, taip pat gali būti pažeisti vidaus organai.
Josho atveju pastaroji būklė lėmė, kad jis gimė su vieninteliu pasagos formos inkstu ir netaisyklingu širdies ritmu, todėl negalėjo užsiimti kontaktiniu sportu.
Jaunystėje jam buvo atlikta plastinė operacija, kuria bandyta ištaisyti kai kurias fizines anomalijas, tačiau jis vis tiek kovojo su tuo, kad atrodo kitaip.
Mokykloje Joshas patyrė negailestingas patyčias, kol galiausiai po 10 klasės ją metė.
Jis apie šešis mėnesius mokėsi Adelaidės universiteto vyresniųjų klasių koledže Pietų Australijoje, o paskui metė mokslus ir pradėjo santechniko praktiką.
Būdamas 20 metų, jis persikėlė į Naujosios Zelandijos Pietų salą ieškoti darbo.
Būtent tuo metu jis panaudojo paskutines santaupas, kad paskutinę minutę nusipirktų loterijos „Powerball“ bilietą, kuris akimirksniu jį pavertė multimilijonieriumi.
Artima Josho draugė prisiminė laimėjimo akimirką.
„Jis paskambino man ir mano tuometiniam vaikinui ir pasakė, kad laimėjo „Powerball“. Mes manėme, kad jis juokauja, nes jis mėgo juokauti apie tokius dalykus“, – pasakojo ji.
Tačiau Joshas kalbėjo rimtai.
„Jis atsiuntė savo loterijos programėlės ekrano nuotrauką, o mes vis tiek nelabai tikėjome“, – prisiminė ji.
Kita draugė, kuri taip pat mokėsi mokykloje kartu su Joshu, labai apsidžiaugė išgirdusi, kad jis laimėjo.
„Kai sužinojau, kad jis laimėjo, pagalvojau: „Oho, čia tai bent, tai nepaprasta“. Labai dėl jo džiaugiausi. Iš visų mūsų mokyklos mokinių, po visų patyčių, su kuriomis susidūrė, jis nusipelnė to labiau nei bet kas kitas“, – sakė ji.
Laimėjimas „Powerball“ turėjo leisti Joshui susitvarkyti gyvenimą – iš pradžių viskas atrodė daug žadančiai.
Josho milijonai buvo pervesti į jo tėvų valdomą fondą, už didelę dalį laimėjimo jis nusipirko keletą investicinių nekilnojamojo turto objektų Pietų Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Tačiau atsakingas išlaidavimas truko neilgai. Netrukus jauną vyrą, kurį vaikystėje suformavo izoliacija ir vienatvė, užvaldė hedonizmo vilionės.
Už gautus pinigus jis pradėjo pirkti narkotikus, įskaitant MDMA (amfetaminą), kokainą ir marihuaną, o tai kėlė nerimą jo draugams.
Tačiau kiekvieną susirūpinusį draugą atsvėrė dešimtys narkomanų, kurie mielai plūdo į naująjį Josho dvarą naikinti jo gausių narkotikų atsargų.
2020 m. policija surengė reidą jo namuose Niu Porte, Adelaidėje, ir rado 27,3 g amfetamino, kurio dalis buvo laikoma dubenėlyje šaldytuve šalia „Red Bull“ dėžės, 2,27 g kokaino, o vonios kambaryje – Mauzerio pistoletą ir šaudmenų.
Jis pripažino savo kaltę dėl narkotikų tiekimo ir šaunamojo ginklo laikymo neturint licencijos, o 2022 m. rugpjūtį Pietų Australijos apygardos teisme buvo nuteistas trejiems metams ir devyniems mėnesiams kalėjimo, taikant 18 mėnesių lygtinio paleidimo laikotarpį. Laikas už grotų buvo atidėtas taikant dvejų metų užstatą už gerą elgesį su priežiūra.
Skirdamas bausmę teisėjas išsamiai apibūdino Josho priklausomybės nuo narkotikų mastą – taip pat ir tai, kaip jis aprūpindavo savo draugus narkomanus ir leido jiems paversti jo namus skurdžia, sujaukta ir šiukšlina narkomanų landyne.
Tarp šiukšlių, netvarkos, tuščių gėrimų skardinių ant sienos kabojo laimingojo Josho bilieto kopija, dabar simbolizuojanti jo prakeiksmą.
Susidūrimas su teisėsauga galėjo tapti sukrėtimu, padedančiu atsibusti, bet taip nenutiko. Vaikinas ėmė dar labiau piktnaudžiauti narkotikais.
Draugė dažnai lankėsi Josho namuose, nes po suėmimo jo psichinė sveikata pablogėjo. Ji prisipažino jautusi siaubą, kad vieną dieną atvykusi ras jį mirusį nuo perdozavimo.
„Prisimenu, kaip kartą jis sėdėjo ant kėdės ir skaldė didžiulę kokaino plytą. Žinojau, kad jam reikia rimtos pagalbos, bet jis nemanė, kad jam jos reikia, – pasakojo ji. – Aš jam tiesiai šviesiai pasakiau: „Tau reikia liautis, nes kitaip tu mirsi“. O jis tiesiog gūžčiojo pečiais.
Aš norėjau jam padėti. Aš buvau jo draugė, ta, kuriai jis iš tikrųjų rūpėjo. Aplink jį buvo kitų žmonių, kurie tik naudojosi juo, kad gautų narkotikų“.
Pasak jos, Joshas tapo paranojiškas, nes policija bet kada vėl galėjo atlikti reidą į jo namus. Jis įtarė, kad šviestuvuose įrengtos slaptos kameros, todėl juos išardė.
Tų pačių metų gruodį draugės nuogąstavimai išsipildė.
Josho motina tyliai pranešė artimiems draugams, kad jis mirė namuose. Vėliau skrodimas patvirtino priežastį: sveikatos komplikacijos dėl pernelyg didelio narkotikų vartojimo.
Parengta pagal dailymail.co.uk ir rnz.co.nz