Jonaviškė Liepa Maciulevičiūtė netikėtai atrado įdomų užsiėmimą – mergina domisi senosiomis tradicinėmis lietuviškomis kraičio skryniomis. Šios žinios gimnazistei padeda ir jai pačiai sukurti išskirtinių darbų.

Jonavos Senamiesčio gimnazijos dvyliktokė L.Maciulevičiūtė savo ateitį ketina sieti su lietuvių filologija. Tačiau mergina turi pomėgį, kuris susijęs su lietuvių tautodaile ir jos tradicijų puoselėjimu.

Aštuoniolikametė L.Maciulevičiūtė dekoruoja medines dėžes, primenančias senovines kraičio skrynias – gilinasi į tai, kaip jos būdavo puošiamos kiekviename Lietuvos regione, bet savo kūriniams suteikia ir šiuolaikiškumo.

Naujinti seno baldo nenorėjo

[[ge:lrytas:lrytas:38086310]]

„Esu baigusi meno mokyklą. Gimnazijos dailės mokytoja žinojo, kad esu kruopšti piešėja, todėl pasiūlė man dekoruoti seną kraičio skrynią. Anksčiau jose merginos laikydavo savo kraitį“, – pasakojo L.Maciulevičiūtė.

Iš pradžių jonaviškė nenorėjo tuo užsiimti, nes daug laiko skyrė mokslui.

[[ge:lrytas:lrytas:26162088]][[ge:lrytas:lrytas:36621315]][[ge:lrytas:lrytas:36474889]][[ge:lrytas:lrytas:36534069]]

„Namuose turime sukaupę didelę biblioteką. Tarp knygų radau leidinį apie lietuviškas kraičio skrynias ir išsamesnės žinios apie jas sudomino“, – prisiminė gimnazistė.

Atkūrė tradicinę skrynią

Seną tikrą kraičio skrynią ji nusprendė nudažyti mėlynai ir dekoruoti gyvybės medžiu bei kitais ornamentais – juos piešė geltonais, juodais, raudonais, baltais dažais, nes tokios spalvos ir ornamentai yra būdinti Aukštaitijai, kurios dalis yra ir Jonava.

„Prisilietusi prie šios skrynios pajutau artimą ryšį su lietuvių tautos tradicijomis.

Nors gyvenu Jonavoje, pusę savo gyvenimo praleidau Žemaitijoje, tad manyje glūdi šis dvilypumas. Supratau, kad jį galiu išreikšti dekoruodama kitas skrynias“, – kalbėjo L.Maciulevičiūtė.

Mergina pradėjo rinkti išsamias žinias apie kraičio skrynių spalvas, ornamentų prasmes ir formas. Įsigijusi mažesnių medinių dėžių ėmė jas dekoruoti.

[[ge:lrytas:lrytas:38160855]]

Dzūkai dekoruodavo kitaip

Gimnazistė pasakojo, kad žemaitiškų skrynių dekoravimas buvo labai įvairus, bet, pavyzdžiui, gyvybės medžių lapai didesni, platesni negu aukštaičių, būdavo piešiamos ir įvairios gėlės, gyvūnai, naudota daug spalvų.

Suvalkijoje ant skrynių būdavo piešiamas ne vienas, o du gyvybės medžiai, įvairiaspalvės gėlės.

„Dzūkės turėjo kuparus, jų dangtis būdavo ne lygus kaip skrynių, o išgaubtas.

Kuparas būdavo dekoruojamas naudojant iš bulvės ar burokėlio pagamintus ir į dažus pamirkytus gėlės žiedo ar medžio lapo formos antspaudus. Ant kuparų nebūdavo tapoma“, – pasakojo jonaviškė.

Praeitį jungia su dabartimi

L.Maciulevičiūtė sakė, kad Lietuvoje yra mažai tautodailininkų, kurie domisi kraičio skryniomis ir tokias kuria.

„Nusprendžiau, kad senųjų kraičio skrynių raštų aklai nekopijuosiu. Iš jų semiuosi įkvėpimo, panaudoju įvairių ornamentų fragmentus ir kuriu savus.

Taip pat naudoju ir tokias spalvas, kokiomis skrynios anksčiau nebuvo dažomos, pavyzdžiui, esu sukūrusi violetinės spalvos dėžutę, ant kurios nupiešiau tradicinius raštus“, – kūrybos paslaptimis dalijosi L.Maciulevičiūtė.

Jaunoji tautodailininkė nori, kad jos darbai būtų senųjų tradicijų ir modernaus gyvenimo jungtis.

„Taip kuriu ryšį tarp praeities ir dabarties“, – sakė L.Maciulevičiūtė.

Jonaviškės sukurtos skrynios jau pristatytos ne vienoje parodoje. Mergina ir toliau ketina kurti ir rengti naujas parodas.

Gimnazistės iš Jonavos hobis stebina aplinkinius: praeitį jungia su dabartimi