Olga Konošenko (47 m.) patyrė viską, ko norėjo: svaigią primabalerinos karjerą, motinystę ir santuokos laimę. Sėkmė užkoduota ne tik likimo, bet ir pačios moters širdyje.

Lietuvos operos ir baleto teatre O.Konošenko šoko 29 metus ir tik šįmet birželio 15-ąją Bonos Sforcos vaidmeniu balete „Barbora Radvilaitė“ atsisveikino su scena.

Nedaug kuklesnis ir Olgos, kaip žmonos, stažas – už verslininko Arnoldo Zariankino (51 m.) ji ištekėjo prieš 20 metų.

Poros vienturtei Amelijai – 19-a. Ką tik mokyklą baigusi dukra metus ketina pailsėti nuo mokslų ir išsigryninti tolesnį kelią.

[[ge:lrytas:lrytas:29819087]]

Primabalerinos karjerą baigusi Olga vasarą taip pat pailsės, o rudenį kibs į darbus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei savo vardu pavadintoje baleto studijoje. Šokio pedagogikos magistro diplomą įgijusi O.Konošenko baleto paskaitas veda būsimiems šokėjams, aktoriams.

Dėstytojos darbas jai nėra nuobodus ar neįdomus, atvirkščiai, jis verčia pasitempti ir pasistengti paskaitose sukurti scenos žavesį, kitaip studentų nepritrauksi.

[[ge:lrytas:lrytas:37773682]][[ge:lrytas:lrytas:38320035]][[ge:lrytas:lrytas:38511911]][[ge:lrytas:lrytas:38257435]]

Anksčiau Olga per paskaitas naudojosi buvusios baleto pedagogės, choreografės Jolantos Vimerytės (1965–2022) užrašais, studentams rekomendavo ruoštis iš vadovėlių, bet pastebėjo, kad jiems buvo nuobodoka, nepatraukė ir skaitymas. Net vasarą primabalerinos akys degė, kai ji pasakojo, kad nemažai laiko praleidžia prie kompiuterio ir ruošia naują paskaitų ciklą, kuris neabejotinai studentus uždegs noru mokytis.

Gyvenimas balerinai parodė, kad visada reikia turėti patikimą atsarginį planą. Būdama karjeros viršūnėje O.Konošenko 2011 m. baigė magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nors į paskaitas nueidavo mažai pamiegojusi, mat studijuoti pradėjo vos tik gimus atžalai, taip pat dirbo teatre.

Tačiau ne kas kita, o motinystės galia ją sukūrė kaip brandžią šokėją – 2006-aisiais gimus dukrai Olga jau 2008 metais pelnė Auksinį scenos kryžių. Tais pačiais metais ir 2010-aisiais ji tapo Metų baleto soliste.

Laiminga santuoka su Arnoldu primabalerinai leidžia patirti tikrąją meilę, kai vyras ir moteris susikalba iš pusės žodžio ir vienas kitą besąlygiškai palaiko. Olga ramiai ištarė žodžius, kad kaip tik dabar vienas kito supratimas tapo labai stiprus.

Todėl primabalerinos kasdienybėje nėra vietos stresui, nes ji į gyvenimą žvelgia teigiamai nusiteikusi.

[[ge:lrytas:lrytas:38799024]]

– Kodėl būtent dabar apsisprendėte baigti baleto šokėjos karjerą ir kodėl Anželikos Cholinos spektakliu „Barbora Radvilaitė“? – paklausiau O.Konošenko.

– Tai nebuvo atsitiktinumas. Man labai smagu, kad paskutinį kartą į sceną išėjau sušokti A.Cholinos spektaklyje.

Nors kūnas juda ir dar galėtų šokti, supratau, kad atėjo laikas dabar, o ne vėliau pasakyti „ačiū“ savo kūnui, teatrui, scenai, kolegoms ir visiems, su kuriais ėjau tą gražų kelią.

Tas spektaklis man buvo karališkas! Ne tik dėl Bonos Sforcos vaidmens, bet ir dėl to, kad paskutinis.

Su Anželika esame kolegės, mūsų kelias prasidėjo M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Ji su mumis, vaikais, labai daug dirbo kaip choreografė.

Visi jos darbai nepalieka abejingų ir įeina į baleto istoriją. Nors ne visuose Anželikos spektakliuose šokau, visada esame kartu.

– Ar įvardytumėte nepamirštamą spektaklį, kuriame šokote?

– Neįmanoma išskirti vieno. Kiekvienas baletas kaskart tampa išgyventu jaudinančiu gyvenimo etapu. Visi vaidmenys svarbūs, ar būtų įdomus spektaklis, ar ne taip labai priimtinas choreografija.

– Už kokį baletą pelnėte Auksinį scenos kryžių?

– Per tuos metus šokau Gamzati („Bajaderė“), Karmen („Karmen“) ir Baleriną („Raudonoji Žizel“).

Balerinų kelias labai trumpas – apie dvidešimt metų, dabar net mažiau. Mano karjera jau buvo įpusėjusi, kai buvau įvertinta Auksiniu scenos kryžiumi.

Buvau subrendusi ir kaip moteris, nes susilaukiau dukros. Jau buvo visiškai kitas gyvenimo etapas.

Tas laikas prilygo gurkšniui skanios geros kavos.

[[ge:lrytas:lrytas:38799013]]

– Ar ilgametė karjera buvo aplaistyta ašaromis dėl vidinių dramų ir traumų?

– Sudėtingų traumų nepatyriau, tik teko operuoti čiurnos ataugas, nes jos pradėjo trukdyti vaikščioti. Jausdavau skausmą, kurį turbūt išprovokavo didesni krūviai.

Juk šokant tenka perlipti per save – jei ir turi idealius duomenis, kai ką turi daryti per jėgą. Ateityje tai atsiliepia.

Dėl operacijos karjera nenukentėjo – pasibaigus sezonui liepą ji buvo atlikta, o rugsėjį jau sušokau mamos vaidmenį balete „Tristanas ir Izolda“ su partneriu Martynu Rimeikiu.

Aš stengiuosi neverkti, į viską žiūrėti labai teigiamai. Ašarą kartais išspaudžia nebent nuovargis – bendraujant per repeticijas su partneriu, kai esame pavargę, juntamas ir susierzinimas.

Sunku būdavo, dėl to ryte salėje kvepėdavo sąnariu tepalu. Bet nepasidavimas ir atsidavimas profesijai nugalėjo viską.

[[ge:lrytas:lrytas:38799048]]

– Nebuvo ilgos pertraukos?

– Dėl operacijos nebuvo. Bet kai tik sužinojau, kad trečią mėnesį laukiuosi vaiko, visiškai nustojau šokti – nedirbau iki gimdymo.

Viskas gerai sutapo – balandį gimė Amelija, birželio pabaigoje pradėjau susigrąžinti fizinę formą ir rugsėjį atlikau Mirtos vaidmenį balete „Žizel“.

– Kokie buvo pagrindiniai scenos partneriai?

– Daugiausia šokau su Nerijumi Juška, M.Rimeikiu, Eligijumi Butkumi. Vėliau partneriai dažniau keitėsi.

Su baleto partneriais turi užsimegzti vidinis supratimas, pagarba vienas kitam. Būdavo ir pykčių, kad ne taip mane laiko.

Šie trys vyrai buvo patys geriausi, nes jei pasakydavo iš ryto, kad vakare su vienu iš jų šoksiu, mes galėdavome pasikartoti tekstą ir su bet kuriuo iš jų visa tai sušokdavome.

Vienas kitu stipriai pasitikėjome, pažinome vienas kito kūną, įpročius.

Net jeigu naktį kas būtų pažadinęs, žinojome, kad galėsime šokti duetą kartu. Tai – ne stebuklas, o aukštas profesionalumas.

[[ge:lrytas:lrytas:38799014]]

– Bet šeimą sukūrėte ne su žmogumi iš baleto pasaulio?

– Vyras – iš verslo pasaulio. Jis – kokteilių baro Vilniaus senamiestyje savininkas. Arnoldas mane labai supranta. Kuo toliau, tuo labiau mūsų ryšys stiprėja. Būna sunkesnių momentų, bet jis visiškai mane palaiko. Aš jaučiu, kad mes amžinai būsime kartu.

– Kur jį sutikote?

– Prieš daug metų susipažinome mieste. Kažkaip užsimezgė gražus ryšys.

– Ar savaime klostosi darnūs santykiai, jei sakote, kad būsite drauge amžinai?

– Manau, kad savaime – viskas klostosi per supratimą, pagarbą. Džiaugiuosi, kad santykiai yra tokie, jog žinau – vienas kitą visada palaikysime.

[[ge:lrytas:lrytas:38799044]]

– Kaip leidžiate atostogas ir kokių išskirtinių pomėgių turite?

– Kiekvieną vasarą vis atrandu ką nors nauja. Prieš trejus metus buvau pradėjusi šliuožti vandens slide.

Esu labai gyvybinga, negaliu net ant masažo lovos visiškai atsipalaiduoti, užmigti, nes mano galva nuolat dirba, klausia, ką dar turiu padaryti.

Aišku, ekstremalus sportas baleto artistui netinkamas. Aš sugebėjau įsitaisyti alkūnės traumą – plyšo sausgyslės. Labai ilgai gydžiausi. Vandens slidžių visiškai atsisakiau, nors taip traukia.

Paskui vyras įsigijo motociklą. Aš nutariau įgyti vairuotojo pažymėjimą, nes ir man reikia važiuoti motociklu.

Aišku, kad važiavau, bet kol kas šį užsiėmimą pristabdžiau. Dabar daugiau sėdžiu prie kompiuterio, kad ramiai pradėčiau naujus mokslo metus.

Svaiginančią karjerą baigusi primabalerina Olga Konošenko – apie ryšį su scenos partneriais: „Šie trys vyrai buvo patys geriausi“