Vilniaus apskrities regione organizacijos veiklos apima tokias savivaldybes kaip Vilniaus miestas ir rajonas, Trakai, Elektrėnai, Šalčininkai, Širvintos, Švenčionys ir Ukmergė. Utenos apskrities regione – Anykščiai, Utena, Ignalina, Molėtai, Zarasai, Visaginas. Kauno apskrities regione – Jonavos, Kaišiadorių, Prienų ir Birštono rajonai.
Nuo 2018 m. „Ne imti, bet duoti“ yra akredituota Jaunimo reikalų agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip savanorišką veiklą koordinuojanti organizacija. Per šį laiką čia įgyvendinamos įvairios savanorystės programos, tarp jų – ir išskirtinė Individualios savanorystės programa, skirta tiems, kurie pasiruošę giliau įsitraukti į organizacijos gyvenimą.
Kai savanorystė tampa augimo platforma
Individualios savanorystės programos esmė – tai ne tik galimybė padėti, bet ir tapti lygiaverte komandos dalimi, įgyti profesinių įgūdžių, išmokti lyderystės bei aktyviai prisidėti prie organizacijos tikslų įgyvendinimo kartu su darbuotojais organizuojant veiklas, priimant sprendimus.
Programos tikslas – kurti sąlygas jaunam žmogui ugdyti sąmoningumą, savarankiškumą ir darbo rinkai reikalingus įgūdžius, kaupiant patirtį pagal individualiai suderintas funkcijas.
Viena iš šios programos dalyvių – Luiza Vorošilova, kurios savanorystės kelias prasidėjo dar 2022 metais po karantino, kai ji ieškojo prasmingos veiklos.
„Įsitraukiau į įvairias trumpalaikes savanorystes: nuo pagalbos Maisto banke, Carito Betanijoje, gyvūnų prieglaudose iki dalyvavimo renginiuose, tokiose vietose kaip Vilniaus maratonas ar vaikų stovyklos. Šias veiklas dažnai atlikdavome su draugais, todėl visai greitai savanorystė tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi“, – pasakoja Luiza.
Lūžis įvyko, kai Luiza prisijungė prie Jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) ir savo savanorystę pradėjo organizacijoje „Ne imti, bet duoti“.
„Vos pradėjusi jutau, kad čia – mano vieta. Komanda palaikė, skatino, drąsino augti ir įgalino mano stipriąsias puses. Baigus JST, gavau kvietimą prisijungti prie Individualios savanorystės programos – ir be abejonės sutikau“, – pasakoja ji.
Nuo savanorės iki jaunimo darbuotojos
Individuali savanorystė Luizai atvėrė naujas galimybes: nuo techninės pagalbos iki pilnos atsakomybės už jaunimo centro veiklų organizavimą. Ji taip pat vedė renginius, pristatė jaunimo galimybes, atstovavo organizacijai viešuose renginiuose, o svarbiausia – tapo kitos JST savanorės kuratore.
„Tai buvo ypač reikšmingas etapas – reikėjo ne tik atlikti savo darbus, bet ir palaikyti kitą žmogų. Tai man suteikė daug patirties – išmokau planuoti laiką, efektyviai komunikuoti, teikti emocinį palaikymą“, – sako Luiza.
Per septynis mėnesius individualios savanorystės ji visą laiką jautė stiprų organizacijos palaikymą – tai, anot jos, padėjo drąsiai augti ir jaustis vertinama.
„Organizacijos vadovas Lukas Dvilevičius buvo ir mano kuratorius – su juo turėjome reguliarius mano veiklos ir ugdymosi įsivertinimus savanorystės laikotarpiu, kurio eigoje supratau, kad socialinis darbas – tai mano kryptis. Tai daugiau nei darbas – tai bendrystė, įgalinimas, matymas to, ką dažnai praleidžiame pro akis“, – atvirauja Luiza.
Savanorystės kelio tęsinys – profesinėje srityje
Savanorystės kelias Luizą atvedė į jos pirmąjį darbą – jaunimo darbuotojos poziciją atvirame jaunimo centre – VAJE. Čia ji dirba jau keturis mėnesius ir toliau aktyviai tobulina kompetencijas jaunimo darbuotojos vaidmenyje.
Be to, Luiza yra Jaunimo politikos ambasadorė Vilniaus rajono savivaldybėje bei Įvairovės edukacijos namų Jaunimo patariamosios tarybos narė.
„Ši patirtis padėjo suprasti, kad man artimos tiek jaunimo kasdienybės temos, tiek jų atstovavimas. Tikiu, kad tai – tik mano kelio pradžia“, – su šypsena sako Luiza.
Savanorystė, kuri augina
VšĮ „Ne imti, bet duoti“ ir toliau kuria galimybes jauniems žmonėms augti per patirtį, tapti aktyviais bendruomenės nariais, įgyti realių darbo rinkai reikalingų įgūdžių ir atrasti save. O Luizos istorija – tik viena iš daugelio, kuri liudija, kaip savanorystė gali tapti ne tik prasmingu laiko praleidimu, bet ir tikru gyvenimo keliu.